captcha

Jūsų klausimas priimtas

SGD terminalą svarsto išpirkti

Vyriausybė, siekdama maksimaliai išnaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo naudą ir sumažinti nuomos naštą, planuoja terminalą išpirkti. Ekspertai vertina, kad dabar – labai palankios sąlygos skolintis finansų rinkose. Pasak premjero, ar SGD terminalas bus išpirktas, paaiškės jau netrukus.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Vyriausybė, siekdama maksimaliai išnaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo naudą ir sumažinti nuomos naštą, planuoja terminalą išpirkti. Ekspertai vertina, kad dabar – labai palankios sąlygos skolintis finansų rinkose. Pasak premjero, ar SGD terminalas bus išpirktas, paaiškės jau netrukus.  

„Rudenį priimsime galutinį sprendimą dėl SGD laivo išpirkimo, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius po rugpjūčio 3 dieną vykusio SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio.

Siekdama sumažinti SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas, kartu su „Klaipėdos nafta“ vyriausybė pirmadienį ieškojo būdų, kaip tą padaryti. Rudenį galutinai bus apsispręsta, ar išpirkti dabar nuomojamą SGD laivą, rašoma pranešime spaudai.

„Visos SGD terminalo sąnaudos yra įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų kainos. Įvertinus nuosekliai mažėjantį gamtinių dujų vartojimą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, matome, kad infrastruktūros kaštų dalis gali augti, todėl jau dabar svarstome, kaip sumažinti naštą. Vakar priimtas sprendimas, kad iki rudens vyriausybė ir „Klaipėdos nafta“ pasiruoš visus reikiamus teisės aktus, jog būtų galima apsispręsti dėl paskolos paėmimo laivo išpirkimui“, – sako premjeras.

Ekspertų vertinimu, šiuo metu finansų rinkose skolintis yra labai palanki situacija, todėl svarstoma galimybė priimti sprendimą dėl laivo išpirkimo po 10 metų, tam ruošiantis jau dabar ir imant paskolą.

Numatoma, jog bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau šiemet pasiruoš pirkti iki 300 milijonų eurų ilgalaikę paskolą. Galutinis sprendimas bus priimtas rudenį, įvertinus visas aplinkybes, atlikus pasiruošimo darbus.

Išnaudojus palankias finansavimo galimybes ir įgyvendinus SGD laivo – saugyklos refinansavimą, Lietuva galėtų pasiekti apie 70 milijonų eurų naudą per 30 metų.

Laivą ketinama išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.

„Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomotį jį. Todėl dabar vyriausybė renkasi galimybę išpirkti laivą po 10 metų, kaip numatyta sutartyje, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar“, – BNS sakė premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Klaipėdos laivas „Independence“ gali talpinti iki 170 tūkst. kubų SGD – jį „Klaipėdos nafta“ 10 metų nuo pernai gruodžio nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus – 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

Paties laivo vertė ir jo išpirkimo po 10 metų kaina iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi.

R. Masiulis: dalis SGD laivo nuomos būtų dengiama 300 mln. eurų paskolos lėšomis

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį.

Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. – maždaug 20 mln. eurų sumažinti terminalo dedamąją.

„Žinodami, kad laivas išperkamas (po 10 metų – BNS), mes dalį kaštų, kurie būtų sumokėti per nuomos laikotarpį, išdėstytume per vėlesnį laikotarpį ir išlygintume tuos kaštus. O tai leistų sumažinti apie 25 proc. SGD terminalo dedamąją“, – BNS sakė R. Masiulis.

Jis aiškino, kad „Klaipėdos naftai“ pasiskolinus 300 mln. eurų iš jų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lėšų. Tokiu atveju verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas – su tuo susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.

„Mes tada paimame ir išdėliojame per visą laivo naudingo tarnavimo laikotarpį (30-35 metus – BNS) kaštus vietoje to, kad tam tikra didesnė dalis būtų išdėliota per pirmus 10 metų“, – BNS aiškino ministras.

Jis teigė, kad ne visa 300 mln. eurų paskola būtų panaudota SGD terminalo dedamąjai mažinti – likę pinigai būtų skirti laivo išpirkimui.

„Ta suma būtų reikalinga ir laivo išpirkimui, nes dėl nuomos turime jau veikiančią struktūrą, įtraukiama į perdavimo tarifą. Kadangi tarifas sumažėtų, iš jo būtų mažiau gaunama pinigų, dalį tarifo reiktų padengti iš paskolos, o kita paskolos dalis eitų jau pačio laivo išpirkimui“, – sakė R. Masiulis.

Anot jo, kiek kitąmet konkrečiai mažėtų SGD dedamoji, priklausys nuo Kainų komisijos. Su ja bus kalbamasi ir skaičiuojama, kaip galėtų keistis tarifas.

R. Masiulis teigė, kad „Hoegh LNG“ atsargiai vertina galimybę laivą įsigyti anksčiau nei po 10 metų, todėl nuspręsta laivą įsigyti pagal sutartį – po 10 metų.

„Viena tai pirkti šį laivą iš karto iš „Hoegh LNG“, nes rinkoje palankios finansavimo sąlygos. Kol kas pirmoji „Hoegh LNG“ reakcija yra atsargi į šitą pasiūlymą. Antras variantas – mes galime jau dabar „Hoegh LNG“ pasakyti, kad laivą išpirksime po 10 metų“, – teigė ministras. Anot jo, linkstama antrojo varianto link ir jis yra priimtiniausias.

Laivas „Independence“ gali talpinti iki 170 tūkst. kubų SGD – jį „Klaipėdos nafta“ 10 metų nuo pernai gruodžio nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus – 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

Paties laivo vertė ir jo išpirkimo po 10 metų kaina iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...