captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gazprom“ prisižaidė

Ilgi netinkamo valdymo ir politinės įtakos metai ima atsiliepti Rusijos valstybinės gamtinių dujų bendrovės „Gazprom“ veiklai. Prognozės rodo, kad šiemet našumas gali būti mažiausias per visą kompanijos gyvavimo laikotarpį, dujotiekio projektai stovi vietoje, „Gazprom“ nesiseka pagrindinėje rinkoje – Europoje, konstatuoja „Bloomberg View“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ilgi netinkamo valdymo ir politinės įtakos metai ima atsiliepti Rusijos valstybinės gamtinių dujų bendrovės „Gazprom“ veiklai. Prognozės rodo, kad šiemet našumas gali būti mažiausias per visą kompanijos gyvavimo laikotarpį, dujotiekio projektai stovi vietoje, „Gazprom“ nesiseka pagrindinėje rinkoje – Europoje, konstatuoja „Bloomberg View“.

2008-ųjų birželį, kai „Gazprom“ rinkos vertė pasiekė 360 milijardų JAV dolerių, koncerno vadovas Aleksejus Mileris prognozavo, kad po septynerių ar aštuonerių metų kompanija taps didžiausia pasaulio įmone, verta vieno trilijono JAV dolerių. A. Mileris, dešimtojo dešimtmečio pradžioje drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dirbęs Sankt Peterburgo mero administracijoje, didžiavosi savo pasiekimais nuo tada, kai 2001-aisiais tapo bendrovės vadovu. Jis padidino produkcijos kiekį, pajamos išaugo nuo 21 iki 94 milijardų JAV dolerių. A. Milleris nematė jokių kliūčių ir ribų.

Jis klydo. Po šių prognozių prabėgus septyneriems metams, „Gazprom“ vertė yra 55 milijardai JAV dolerių. Bendrovė net nepatenka tarp 100 svarbiausių pasaulio kompanijų ir atrodo tarsi į krantą parblokšta žuvis.

Rusijos ekonomikos ministerija šią savaitę prognozavo, kad „Gazprom“ produkcija šiemet nukris iki 414 milijardų kubinių metrų dujų, mažiau, nei kada nors yra buvę ir trečdaliu atsiliekant nuo pajėgumo. Kompanija kliovėsi augimu, paskatintu tiek vidaus vartojimo, tiek eksporto. Tačiau pirmasis nusmuko dėl Rusijos recesijos, o antrasis susitraukė, nes Europa, didžiausia „Gazprom“ eksporto rinka, diversifikavo energijos šaltinius. 2014 metais „Gazprom“ eksportas buvo 90 milijardų kubinių metrų dujų mažesnis nei 2008-aisiais. Eksportui menkstant kompanija toliau investuoja į gavybą ir dujotiekius.

 

Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“ paskaičiavo, kad „Gazprom“, vadovaujant A. Mileriui, galėjo išleisti 40 milijonų JAV dolerių nereikalingai plėtrai. A. Milleris galėjo taip elgtis tam, kad naudos turėtų kompanijos rangovai, tarp kurių – Arkadijus Rotenbergas ir Genadijus Timčenko. Abu jie – V. Putino draugai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

Rusiškoji „Forbes“ versija tvirtina, kad jų kompanijos uždirbo 1,9 milijardo JAV dolerių vien iš nepavykusio "Pietų„srauto“ dujotiekio, kuriuo turėjo būti tiekiamos dujos į Pietų Europą, aplenkiant Ukrainą. Ši investicija vis dar gali būti atgauta, jei pakaitinis dujotiekis „Turkijos srautas“ visgi bus nutiestas, tačiau kol kas „Gazprom“ derybos su Turkijos dujų kompanija „Botas“ nėra sklandžios.

Stringančios derybos ir atšaukiami sandoriai – nuolatinis apmaudas „Gazprom“, kurį V. Putino Kremlius naudojo kaip įtakos Europai įrankį. Europa ilgai buvo budri dėl „Gazprom“ vaidmens, ypač stebėdama, kaip, pasinaudodama dujų eksportu, Rusija į savo įtakos sferą traukia Ukrainą. Tačiau Ukraina jau deda pastangas diversifikacijai.

Tuo pačiu metu „Gazprom“ kausto kova su Europos Komisija, kuri kaltina koncerną piktnaudžiavimu monopoline padėtimi ir nesąžiningu dujų kainų nustatymu Rytų Europoje. „Gazprom“ taip pat mėgina rasti kitą būdą, kaip iki 2019-ųjų įgyvendinti savo planą apeiti Ukrainą, kai „Pietų srauto“ statybos buvo sustabdytos.

„Gazprom“ susiduria ir su daugybe mažesnių nesėkmių. Metinėje 2014-ųjų ataskaitoje „Gazprom“ filialas Vokietijoje „Gazprom Germania“ atskleidė 31,6 milijonų eurų nuostolį, tuo tarpu 2013-aisiais „Gazprom Germania“ dar galėjo džiaugtis 286 milijonų eurų pelnu. „Gazprom Germania“ taip pat buvo uždrausta pardavinėti degalinėse Vokietijoje (filialas šalyje turi 25 degalines), šį sprendimą „Gazprom Germania“ skundžia.

Metinėje ataskaitoje kompanija perspėja, kad dar daugiau bėdų gali laukti ateityje: „Dabartiniai reguliavimo įsikišimai į energetikos sektorių gali turėti rimtų pasekmių grupės pajamoms ir yra suvokiami kaip reikšmingas faktorius. Esama energetikos politikos kryptis, kai atsigręžiama į atsinaujinančius išteklius, ypač Vokietijoje, gali apriboti gamtinių dujų konkurencingumą. Kainų reguliavimas turės neigiamų pasekmių gamtinių dujų pardavimui ir gali apriboti „Gazprom Germania“ investicines bei projektines veiklas.“

Europa dėl politinių ir reguliavimo priežasčių daugiau nebėra draugiška rinka „Gazprom“. Rusijos tiekėjas vis dar gali parduoti dujas konkurencingomis kainomis, tačiau jau sunkiai begali tikėtis augimo. Tuo tarpu ekonominis sulėtėjimas Kinijoje kenkia didžiuliams ir brangiems „Gazprom“ diversifikacijos planams. Kompanija jau atsisakė suskystintų dujų projekto Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kuris turėjo būti skirtas Kinijos rinkai. Altajaus dujotiekio planai šį mėnesį buvo atidėti neribotam laikui.

Praėjusiais metais Rusijos biudžetas devynis procentus pajamų surinko iš „Gazprom“. Kompanija vis dar garantuoja pajamas, tačiau atrodo, kad iš visų pusių ją apsupo strateginiai iššūkiai: krentančios kainos, nedraugiški reguliuotojai, dėl V. Putino ir jo draugų įtarimų turintys politikai. Panašu, kad greitai „Gazprom“ nebeįstengs būti dosnus V. Putino draugams ir žaisti politinius žaidimus: kompanija tiesiog kovos dėl išlikimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...