captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apeliacinis teismas nagrinės „Via Baltica“ atkarpos konkurso skaidrumą

Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo Automobilių kelių direkciją nepasirašyti sutarties su AB „Kauno tiltai“ dėl transeuropinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė šešių kilometrų ruožo (nuo 17,34 iki 23,4 km) rekonstrukcijos, o jei sutartis pasirašyta – atidėti jos vykdymą. Teismas iš naujo nagrinės Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, ar viešasis konkursas vyko skaidriai, rašoma pranešime spaudai.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo Automobilių kelių direkciją nepasirašyti sutarties su AB „Kauno tiltai“ dėl transeuropinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė šešių kilometrų ruožo (nuo 17,34 iki 23,4 km) rekonstrukcijos, o jei sutartis pasirašyta – atidėti jos vykdymą. Teismas iš naujo nagrinės Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, ar viešasis konkursas vyko skaidriai, rašoma pranešime spaudai.

Apeliacinis teismas taip pat atmetė Automobilių kelių direkcijos prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. „Nėra jokių duomenų apie grėsmę, jog atsakovui gali atsirasti nuostoliai dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių, nes faktų apie sudarytą sutartį nėra, o viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai garantuoja operatyvų ginčų sprendimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Kelio Kaunas-Marijampolė šešių kilometrų atkarpos rekonstrukcijos konkurso nugalėtojas atrinktas iš vieno likusio dalyvio – „Kauno tiltų“, nors konkurse dalyvavo ir bendrovė AB „Panevėžio keliai“, šiuo metu rekonstruojanti „Via Baltica“ ruožą nuo Panevėžio Kauno link. Kiti du dalyviai – bendrovė „A.C.B.“ ir „Latvijas tilti“ kartu su „Kauno keliais“ iš konkurso buvo pašalinti. Dėl to bendrovės kreipėsi į teismą.

Konkurso nugalėtoju paskelbta bendrovė „Kauno tiltai“ „Via Balticos“ atkarpą rekonstruotų už 39 mln. eurų. Tai penktadaliu – arba 8 mln. eurų – daugiau nei siūlė „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, kurie tuos pačius darbus būtų atlikę už 31 mln. eurų. Atskleidus „Kauno tiltų“ siūlomą kainą, tapo aišku, kad „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, tikėtina, būtų laimėję konkursą, nes siūlė reikšmingai mažesnę kainą.

„Mes siekiame sąžiningos konkurencijos ir įstatymų laikymosi – kad visiems galiotų vienodos taisyklės. Iš konkurso buvome pašalini dėl formalių priežasčių, galimai pažeidžiant konfidencialumo įsipareigojimus ir įstatymų reikalavimus. Jeigu šios aplinkybės pasitvirtintų, tokie veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtu pagrindu kvalifikaciją atitinkančius tiekėjus pašalinti iš konkurso ir tokiu būdu dirbtinai panaikinti konkurenciją, kai konkurse vėl lieka tie dalyviai, kurie įprastai ir laimi Lietuvos automobilių kelių direkcijos pirkimus“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, dar vykstant konkursui bendrovės buvo pateikusios pretenziją konkurso organizatoriui, prašydamos iš naujo įvertinti jų pateiktą pasiūlymą. Apeliacinis teismas nutartyje argumentuoja, kad konkurso organizatoriaus veiksmai ir argumentai, kuriais buvo atsisakyta tenkinti bendrovių pretenziją, suteikia rimtą pagrindą abejoti pirkimo procedūrų skaidrumu.

„Skaidrus ir išsamus šio konkurso įvertinimas yra svarbus tolesnei Lietuvos kelių sektoriaus raidai. Net mūsų rinkos lyderių darbo efektyvumas vis dar gerokai atsilieka nuo skandinavų ar labiau pažengusių vakarų šalių bendrovių. Jei Lietuvoje nebus skatinama sąžininga konkurencija, kuri verčia dirbti efektyviau, kurti didesnę vertę, mūsų investicijos į infrastruktūrą bus nekonkurencingos Europoje, o keliai – nepamatuotai brangūs“, – sako R. Šilinis.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje.

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Apie „Kauno keliai“

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...