captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gailius ir D. Vilytė atskleidžia korupcijos mastus

Nors viešųjų pirkimų situacija Lietuvoje geresnė nei prieš dešimtmetį, korupcija ir sutarčių įgyvendinimo pažeidimai klesti. Tai LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ atskleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pastebi, kad liūdniausia padėtis projektuose, susijusiuose su informacinių technologijų (IT) plėtra: „Netgi Generalinė prokuratūra savo IT paslaugas perka iš kompanijos, prieš kurios savininką yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas.“
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors viešųjų pirkimų situacija Lietuvoje geresnė nei prieš dešimtmetį, korupcija ir sutarčių įgyvendinimo pažeidimai klesti. Tai LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ atskleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pastebi, kad liūdniausia padėtis projektuose, susijusiuose su informacinių technologijų (IT) plėtra: „Netgi Generalinė prokuratūra savo IT paslaugas perka iš kompanijos, prieš kurios savininką yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas.“

97 proc. sutarčių įgyvendintos su pažeidimais

D. Vilytė pažymi, kad prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, jog viešųjų pirkimų srityje korupcijos tikimybė yra didžiausia. Tyrimo duomenimis, apie 13 proc. visų per metus atliekamų viešųjų pirkimų sumos susiję su korupciniais atvejais. VPT vadovė atkreipia dėmesį į tai, kad 97 proc. 2014 metais patikrintų viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinime buvo nustatyti pažeidimai.

„Lietuvoje, praėjusių metų duomenimis, viešuosiuose pirkimuose „sukosi“ 18 mlrd. litų (5,21 mlrd. eurų). Tai – milžiniškos sumos.  Vienas iš korumpuočiausių sektorių – statybos. 4,5 mlrd. litų (1,3 mlrd. eurų) viešųjų pirkimų finansų (iš 18 mlrd.) tenka statybos sektoriui. Bet statybų sektorius yra ne vienintelis, kuriame dėl didelės jam tenkančio viešųjų pirkimų finansų  dalies esama daugiausiai korupcijos. Korupcijos atvejai būdingi ir medicinos, IT srityse“, – vardija D. Vilytė.

Savo ruožtu Seimo narys V. Gailius patikina, kad liūdniausia padėtis yra projektuose, susijusiuose su IT plėtra.

„Netgi Generalinė prokuratūra savo IT paslaugas perka iš kompanijos, kurios savininkas yra įtariamasis, prieš jį pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pasiteisinimas, kodėl projektai nenutraukiami – bijoma sankcijų.

Tačiau apskritai viešieji pirkimai Lietuvoje juda gera linkme. Yra įvykęs šioks toks lūžis, esama nutrauktų viešųjų pirkimų, nebijant sankcijų“, – kalba parlamentaras.

Trūksta viešumo, konkurencijos ir kontrolės

Anot V. Gailiaus, įstaigų, kurios nesinaudoja viešųjų pirkimų įstatymu, savivaldybėse daug, tačiau VPT visų kontroliuoti nepajėgi, o kitos kontrolės institucijos kurį laiką imitavo darbą.

„Yra daug įstaigų, net nepasitvirtinusių viešųjų pirkimų taisyklių, tačiau VPT nėra pajėgi sukontroliuoti visų atvejų. [...] Generalinės prokuratūros pastaruosius metus mes neturėjome, turėjome tik kažkokią reformuojamą instituciją, kuri dirbo statistikai, ne esminiams rezultatams pasiekti. Be to, jie patys pirko įtartinus projektus“, – kalba V. Gailius.

D. Vilytės teigimu, Lietuvos viešųjų pirkimų rodikliai, palyginti su kitomis šalimis, yra prasti. Tarptautiniuose pirkimuose Lietuvoje dalyvauja tik 4-6 proc. užsienio kompanijų.

„Kuo daugiau smulkaus verslo galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuo konkurencija bus didesnė, tuo daugiau skaidrumo šioje srityje atsiras.

Didesnis viešumas taip pat padėtų kovoti su korupcija. Nuo 2015 metų perkančios organizacijos pasirašytas sutartis privalo talpinti VPT sistemoje. Rudenį ketinama sukurti lengvai prieinamą duomenų bazę, kur visi besidomintys galės matyti viešųjų pirkimų projektus, jų laimėtojus, sumas“, – pažymi D. Vilytė.

Dažniausiai Lietuvoje įgyvendinama korupcijos schema

Pasak D. Vilytės, dėl viešojo pirkimo skaidrumo dažnai suabejojama tada, kai konkursą laimi viena iš vienos dalyvavusios įmonės. Statybos sektoriuje 2014 metais tokių atvejų buvo 32 proc.

„Kyla klausimas: ar tai yra toks unikalus objektas, dėl kurio statybos konkurse negali dalyvauti kiti, ar egzistuoja prielaidos korupcijai?

Tačiau vienas dalyvis dar nėra blogiausias variantas. Labai blogai, kai konkursas būna imituojamas – konkurse dalyvauja trys įmonės, iš kurių dvi, siūliusios žemesnes kainas, pasitraukia. Tuomet laimi aukščiausią kainą pasiūliusi įmonė. Tokios schemos ir praktikos Lietuvoje yra gana dažnos“, – teigia VPT vadovė.

Taip pat, pasak pašnekovės, neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet projektai pabrangsta. Paprastai tai nutinka dėl tyčinio ar netyčinio projektavimo kompanijos apsiskaičiavimo. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...