captcha

Jūsų klausimas priimtas

Blogos naujienos Lietuvai: gresia milijonai eurų baudų

Lietuvai – dar vienos blogos žinios: gelbėjant prie bankroto ribos atsidūrusią valstybės įmonę „Lietuvos jūrų laivininkystę“ su kitos valstybės įmonės pagalba, galimai yra pažeidžiama Europos Sąjungos teisė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvai – dar vienos blogos žinios: gelbėjant prie bankroto ribos atsidūrusią valstybės įmonę „Lietuvos jūrų laivininkystę“ su kitos valstybės įmonės pagalba, galimai yra pažeidžiama Europos Sąjungos teisė.

Tai, DELFI šaltinių teigimu, yra pastebėję Konkurencijos tarybos ekspertai.

DELFI skelbė, kad gelbėjant „Lietuvos jūrų laivininkystę“ (LJL) turėtų prisidėti kita valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau teisės ekspertų duomenimis, veiksmui, kai valstybė suteikia pagalbą, būtinas išankstinis Europos Komisijos sutikimas.

Jo neturint gali tekti grąžinti 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ dividendų, o valstybei grėstų baudos.

Konkurencijos taryba teigia, kad negali patvirtinti teikusi tokią išvadą, nes informacija apie ją nebuvo paskelbta viešai.

Buvo skelbta, kad šią savaitę SEB bankas suteiks 3 mln. eurų paskolą „Lietuvos jūrų laivininkystei“, o paskolą garantuos kita valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, kuri už suteiktą garantiją numato sumažinti valstybei mokėtinus dividendus.

Paaiškinta, ar planuojami sprendimai dėl paramos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ galės būti priskirtini neteisėtai valstybės pagalbai.

Valstybės pagalba yra vadinama parama ūkio subjektui, kai ji yra teikiama valstybės narės iš jos išteklių, palaiko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę ekonominę naudą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

Išnagrinėjo, ar parama – valstybės pagalba

„Nagrinėjamu atveju parama „Lietuvos jūrų laivininkystė“ teikiama pasitelkiant „Lietuvos geležinkeliai“ išteklius. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką net pagal privatinę teisę įsteigtų ūkio subjektų, kurie yra kontroliuojami valstybės, ištekliai gali būti pripažinti valstybės ištekliais“, – paaiškina teisininkai.

Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tenkinamas valstybės pagalbos kriterijus, nes numatoma pasitelkti valstybės kontroliuojamus „Lietuvos geležinkeliai“ išteklius.

Pažymima, kad reikalinga atlikti analizę nustatant, ar tokia pagalba atitiktų ir kitus valstybės pagalbos kriterijui, t. y., ar atitinkama priemonė teikia ekonominę naudą, kurios ūkio subjektas neįgytų įprastomis rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad reikia įvertinti, ar „Lietuvos geležinkeliai“ teikdama garantiją  „Lietuvos jūrų laivininkystei“ veiktų kaip privatus investuotojas panašioje situacijoje.

„Jeigu valstybė veikia kaip privatus investuotojas, laikoma, kad antrasis valstybės pagalbos kriterijus netenkinamas ir valstybės pagalba neteikiama. Tačiau jeigu valstybė veikia tokiomis sąlygomis, kurios privačiam investuotojui būtų nepriimtinos, laikoma, kad antrasis valstybės pagalbos kriterijus tenkinamas“, – dėstoma rašte.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad LJL tinklalapyje nurodoma, kad 40 proc. įmonės akcijų priklauso privatiems investuotojams,

„Tuo atveju, jei ši informacija yra aktuali ir jei tik valstybė imasi veiksmų bendrovės veiklai tęsti nesant proporcingo privačių akcininkų indėlio, tai sudarytų pagrindą abejoti valstybės veiksmų atitiktimi privataus investuotojo principams“, – pastebima rašte.

Primenama, kad remiantis Teisingumo Teismo praktika, konkurencija yra iškraipoma, kai priemonė palengvina įmonės, kuriai ji taikoma, finansinę naštą ir sustiprina jos padėtį, palyginus su konkuruojančiomis įmonėmis. Teikiant garantiją LJL, sustiprinama jos padėtis, palyginus su konkuruojančiomis įmonėmis, nes sudaromos sąlygos išvengti šios bendrovės bankroto.

„Todėl, Konkurencijos tarybos nuomone, trečiasis valstybės pagalbos kriterijus yra tenkinamas“, – rašoma atliktoje analizėje.

Atitinkamai dėl ketvirtojo valstybės pagalbos kriterijaus Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Europos Sąjungos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, reikia manyti, kad ši pagalba turėjo pastarosioms įtakos.

„Konkurencijos tarybos vertinimu, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, teikdama krovinių pervežimo paslaugas, konkuruoja su kitais Europos Sąjungos vidaus rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, tad parama šiai bendrovei tenkina ketvirtąjį valstybės pagalbos kriterijų“, – pastebima rašte.

Kitaip tariant, nagrinėjamoje situacijoje yra abejonių tik dėl antrojo valstybės pagalbos kriterijaus tenkinimo, o preliminariu vertinimu, kiti kriterijai yra tenkinami.

Gresia baudos

„Valstybės pagalba sunkumus patirianioms įmonėms gali būti teikiama tik pagal Europos Komisijos 2014 m. liepos 31 d. komunikatą – Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, – apibendrinama rašte. – Prieš teikiant valstybės pagalbą pagal Gaires, būtina gauti išankstinį Europos Komisijos sutikimą dėl planuojamos valstybės pagalbos priemonės.“

Kitais atvejais valstybės pagalbos priemonė laikoma neteisėta valstybės pagalba, ir nacionaliniai teismai, jeigu į juos kreipiasi suinteresuotas asmuo, gali priimti sprendimą, kad valstybės pagalba turi būti išieškota iš valstybės pagalbos gavėjo kartu su palūkanomis, nepaisant valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

Europos Komisija taip pat gali priimti sprendimą išieškoti valstybės pagalbą su palūkanomis, jeigu ji, įvertinusi neteisėtą valstybės pagalbą, nustato, kad valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

Valstybės paramą gautų ir „Lietuvos geležinkeliai“

Galiausiai, „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei mokėtinų dividendų atsisakymas gali būti pripažintas valstybės išteklių teikimu. Atitinkamai, dėl gaunamos naudos „Lietuvos geležinkeliai“ būtų suteikiamas konkurencinis pranašumas konkurentų Europos Sąjungos vidaus rinkoje atžvilgiu, tad būtų tenkinami ir paskutiniai du valstybės pagalbos kriterijai.

„Taigi, preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu, valstybės pagalbos kriterijai gali būti tenkinami ir valstybės pagalba teikiama atleidžiant AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo dividendų valstybei mokėjimo. Šią potencialią valstybės pagalbos priemonę taip pat galima įgyvendinti tik gavus išankstinį Europos Komisijos sutikimą“, – rašoma dokumente.

Dėl to siūloma priimant sprendimus dėl paramos „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsižvelgti į Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių reikalavimus.

Anksčiau rašyta ir apie kitą gresiančią baudą: ji „Lietuvos geležinkeliams“ gali būti skirta, jei Europos Komisija (EK), baigusi tyrimą dėl bendrovės dar 2008 m. išardyto Bugeniai – Rengė geležinkelio ruožo į Latviją, nuspręs, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos (ES) antimonopolistines taisyklės.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...