captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ne visi Lietuvos europarlamentarai pritaria ES-JAV laisvos prekybos sutarčiai

Europos parlamentas palaimino dar vieną derybų dėl Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Transatlantinės prekybos sutarties etapą. Derybomis siekiama sujungti ES ir JAV ekonomikas, užimančias beveik pusę pasaulio.
V. Skaraičio (BFL) nuotr. LRT.lt koliažas
V. Skaraičio (BFL) nuotr. LRT.lt koliažas

Europos parlamentas palaimino dar vieną derybų dėl Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Transatlantinės prekybos sutarties etapą. Derybomis siekiama sujungti ES ir JAV ekonomikas, užimančias beveik pusę pasaulio.

Sėkmės atveju būtų palengvintos sąlygos investuoti, atvertos rinkos laisvai prekybai, pašalinti muitai, įvairūs tarifai, kurie dabar smarkiai išaugina prekių kainas. ES ir JAV susitarimas turėtų panaikinti apribojimus prekybai nafta ir suskystintomis dujomis. Tai suteiktų galimybę padidinti ES energetinį saugumą ir sumažinti energijos išteklių kainą.

Vokietijos Konrado Adenauerio fondo ataskaitoje teigiama, kad ši Transatlantinė sutartis daugiausia naudos atneštų mažesnėms šalims. Lietuvai iš visų Baltijos šalių prognozuojamas didžiausias bendro vidaus produkto (BVP) augimas vienam gyventojui – 0,58 proc. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad sutartis padėtų vienodinti ES pragyvenimo lygius, nes neturtingos šalys iš jos gautų didesnės naudos, tačiau ne visi Lietuvos europarlamentarai pritaria sutarčiai.

ES ir JAV turi apie 800 mln. gyventojų, kurie sukuria apie 48 proc. pasaulio BVP ir turi maždaug pusę pasaulio perkamosios galios. Daugelio ekspertų nuomone, JAV ir ES laisvosios prekybos susitarimas būtų vienas naudingiausių istorijoje ir turėtų milžinišką teigiamą poveikį Europos ir Amerikos ekonomikai.

„Tai būtų nepaprasta paspirtis. Suvokime tokį dalyką – dabar tarp ES ir JAV apie 2 mlrd. dolerių per dieną. Tai – tokios apsukos. Jeigu tai būtų laisva prekyba, galime įsivaizduoti, kiek iš to būtų daugiau naudos. Lietuva tikrai iš to išloštų tiesiogiai“, – įsitikinęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuva labiausiai laukia galimybės užsitikrinti prieigą prie pigių skalūnų dujų JAV. Šiuo metu Europos valstybės gali pirkti dujų, tik gavusios specialų JAV administracijos Energetikos departamento leidimą. Tai trunka dvejus metus

Lietuvos dujų prekybos įmonė „Litgas“ vasarį pasirašė su energetikos kompanija „Chenerie Energy“ prekybos sutartį. Tačiau jei ES susitartų dėl laisvos prekybos, būtų panaikinti muitai, o tai dar atpigintų dujas.

Už tai, kad būtų tęsiamos trečius metus trunkančios derybos, balsavo beveik du kartus daugiau europarlamentarų, nei prieš. 8 iš 11 Lietuvos atstovų taip pat pritarė, kad derybos būtų tęsiamos. Susilaikė Darbo partijai atstovaujantis Viktoras Uspaskichas, nebalsavo „Tvarkos ir teisingumo“ vedlys Rolandas Paksas.

Prieš stojęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Bronis Ropė tikina, kad derybos vyksta po paslapties skraiste, tad ne visi palaikantieji žino apie tykančias grėsmes, jei Europa atvertų savo rinką amerikiečiams.

 „Balsavau prieš, nes be teigiamų dalykų, kuriuos atneš sutartis, t. y. bendro gyvenimo gėrio padidėjimas apie 1 proc., maždaug apie 1,5 proc pablogės gyvenimas kaime, žemės ūkyje. Lietuvoje pigūs produktai, žmonės – skurdūs, jie puls nežiūrėdami į kokybę, savo sveikatą ir t. t. Balsuojant dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), dauguma parlamentarų pasisakė – Komisija neturėtų derėtis dėl GMO atėjimo arba Europos sąlygų bloginimo“, – savo poziciją aiškina B. Ropė.

Prieš GMO naudojimo tvarkos liberalizavimą pagal Amerikos modelį protestuoja Europos žalieji. Baiminamasi ir dėl trąšų ir chemikalų naudojimo žemės ūkyje bei maisto pramonėje. Žmonės gąsdinami, kad iš Amerikos plūstels pesticidais užterštos daržovės ir vaisiai, pieno rūgštimi apdorota jautienos skerdiena ir chlore plauta paukštiena.

ES šalių visuomenines organizacijas vienijantis aljansas „Stop TTIP“ ragina nutraukti derybas su JAV ir neratifikuoti jau pasirašytos laisvosios prekybos sutarties su Kanada. Dėl to jau surinkta daugiau nei 1,7 mln. parašų. Prie šio judėjimo prisijungė ir kai kurios Lietuvos visuomeninės, žaliųjų organizacijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Oficialūs pareigūnai tokius teiginius neigia. Už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad Europa net nesvarsto galimybės diegti amerikietiškus standartus maisto saugai. „Tai – visiškai melaginga informacija. Apie tai net nėra derybų.“, – teigia V. P. Andriukaitis.

Prezidentės patarėjas Renaldas Vaisbrodas taip pat tvirtina, kad ES neketina nuleisti kokybės standartų kartelės. „Mūsų įsipareigojimai maisto saugumui nemažės [...]. Iš dalies jau dabar ES rinka yra atverta GMO prekėms, pašarams. Jie yra naudojami ir Lietuvoje. Tik kyla klausimas – ar mes teiksime šitą informaciją viešai, ar vartotojas žinos, ar bus tam tinkamas žymėjimas, kuris aiškiai vartotojui parodys, kokią prekę jis renkasi?“ – svarsto R. Vaisbrodas.

Europarlamentaras konservatorius Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos deleguotas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas naudoja klišes, kurios labai primena prieš amerikiečių bendrovę „Chevron“ naudotą strategiją.

„Manau, kad naudojami simboliai. Su skalūnų dujomis buvo naudojamas „degantis“ vanduo. Dabar vėlgi sukurkime kokį nors baubą. Kartais pajuokauju: chlore išmirkytas viščiukas neva bus atvežtas iš JAV ir būsime priversti valgyti užnuodytą mėsą. Jeigu tai bus pakankamai ilgai kartojama žmonėms, jie pradės gąsdintis ir vieną kartą nuspręs, kad tokios sutarties Lietuvai nereikia“, – tvirtina G. Landsvergis.

Šioje vietoje reiktų pabrėžti, kad B. Ropės padėjėju Europos parlamente dirba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Jis dabar yra vienas iš pasipriešinimo aktyvistų prieš ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį. T. Tomilinas drauge su prorusiškais veikėjais iš Latvijos Daugpilio miesto organizavo protesto akcijas, rinko parašus dėl referendumo prieš Visagino atominę, vėliau prisidėjo ir prie akcijos prieš JAV „Chevroną“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close