captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistas: Graikija per ekonomikos krizę taupė daugiausia

Nuo 2008 m. Graikija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos per krizę prašiusiomis šalimis, vyriausybinių išlaidų sutaupė daugiausia, tačiau ekonomikos atgaivinti jai nepavyko dėl reformų trūkumo. Situaciją apsunkino priklausymas euro zonai – šalis negalėjo vykdyti savo pinigų politikos. Taip radijo laidoje LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ aiškina ekonomistas Valdemaras Katkus.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Nuo 2008 m. Graikija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos per krizę prašiusiomis šalimis, vyriausybinių išlaidų sutaupė daugiausia, tačiau ekonomikos atgaivinti jai nepavyko dėl reformų trūkumo. Situaciją apsunkino priklausymas euro zonai – šalis negalėjo vykdyti savo pinigų politikos. Taip radijo laidoje LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ aiškina ekonomistas Valdemaras Katkus.

Graikija penktadienį pradeda derėtis dėl 86 mlrd. eurų finansinės paramos. Kelias deryboms atvertas po ketvirtadienį buvusio Graikijos parlamento balsavimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti antrą finansinių ir teisinių reformų paketą. Vis dėlto nemažai ekspertų sako, kad Graikijos skolų krizė lengvai tokia parama nebus išspręsta. O kitos pietinės euro zonos valstybės nerimauja dėl savo ekonominio stabilumo ir piktinasi pernelyg didelėmis nuolaidomis Graikijai.

Taupė labiausiai, bet skola buvo didžiausia Vakarų pasaulyje

Protestai trečiadienio naktį Atėnuose, kai graikų parlamentas tarėsi, ar pritarti griežtam reformų planui, pastaruosius keletą metų – jau įprastas vaizdas Graikijoje. 2008 m. Europą sukrėtusi ekonomikos krizė vis dar tęsiasi šioje pietinėje Europos valstybėje ir, pasak ekspertų, šviesos tunelio gale dar nematyti.

„Foreign Policy“ žurnalo analitikas Philipas Levisas sako, kad Graikiją pastarąjį mėnesį galima prilyginti žmogui, ištiktam širdies smūgio, – paprastos pagalbos ar rekomendacijų čia nebepakanka, nes  problemą reikia spręsti iš esmės ir tik vėliau vykdyti rekomendacijas gerai ekonomikai palaikyti.

„Spaudžiant Europos Sąjungai, Graikija priėmė reformų paketą. Tačiau net ir prieš tai Graikija bandė imtis priemonių krizei spręsti. Vis dėlto reikia pastebėti, kad graikams nepavyko, pavyzdžiui, restruktūrizuoti darbo rinkos, sumažinti viešojo sektoriaus. Būtent dėl to graikams reikėjo priimti griežtą reformų paketą. Šiandien Graikijai kyla iššūkis jį įgyvendinti“, – kalba ekspertas. 

2008 m., prasidėjus ekonomikos krizei, Graikija kartu su kitomis penkiomis valstybėmis – Airija, Portugalija, Ispanija, Italija ir Kipru – atsidūrė bene rimčiausioje ekonominėje aklavietėje. Tuomet sušlubavo šalių bankų sistema, augo biudžeto deficitas, o galiausiai šalys turėjo paprašyti finansinės pagalbos. Tačiau šiandien Airija jau skelbiasi įveikusi krizę, daug geresnė padėtis ir pietinių euro zonos narių.

Tokią situaciją, pasak ekonomisto Valdemaro Katkaus, lėmė ankstesni Graikijos įsiskolinimai, o šalis per krizę kartais taupė net daugiau nei kitos krizės ištiktos ir finansinės pagalbos priverstos prašyti valstybės.

„2008 m. Graikijos skolos dydis buvo 109 proc. – tuo metu pats didžiausias visame Vakarų pasaulyje. Jei pasižiūrėtume, kiek per krizę padidėjo vyriausybinės skolos, kurios susidarė sprendžiant blogą bankų valdymą iki krizės, bendra Airijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Kipro skola priaugo apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto. Graikai nuo 2008 iki 2014 m. vyriausybinių išlaidų sutaupė iki 28 proc., Airija – tik 8 proc., Ispanija – apie 9 proc. Taigi Graikija iš tikrųjų taupė daugiausia iš visų penkių vyriausybių, kurios ES paprašė finansinės pagalbos, bet kartu nieko nepakeitė pačioje ekonomikos struktūroje“, – pastebi V. Katkus.

Airija itin sudėtingą krizę įveikė gana greitai

Vis dėlto 2008 m. vieną sudėtingiausių krizių patyrė Airija. Prieš krizę žmonės ėmė daugybę paskolų, pirko būstus, o vėliau, prasidėjus bankų krizei, tiek įmonės, tiek privatūs asmenys buvo priversti skelbti bankrotą ir taip dar labiau didino bankų nuostolius.

Pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko Arūno Teišerskio, būtent vyriausybės pažadas padengti bankų nuostolius Airijos ekonomikai sukėlė milžiniškų problemų. Pavyzdžiui, pastebi jis, Islandija tokio pažado nedavė ir leido bankams bankrutuoti, o Airijai šis pažadas tais pačiais metais virto didžiausiu pasaulyje deficitu – tais metais šalis turėjo 33 proc. biudžeto deficitą.

„Airijos vyriausybė labai ilgai priešinosi imti kreditus iš Europos. Artėjo rinkimai ir pirmas opozicijos veikėjų pasižadėjimas buvo panaikinti vyriausybės pažadą išlaikyti bankus ir leisti bankams bankrutuoti. Vis dėlto, likus savaitei iki rinkimų, valdančioji partija, esant pakankamai dideliam Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui priimti apie 80 mlrd. paskolų su įsipareigojimu, kad tie bankai nebus sužlugdyti, nes dauguma tų užsienio investicijų į tuos bankus buvo būtent iš Prancūzijos ir Vokietijos atėję, tokį susitarimą pasirašė“, – primena A. Teišerskis.

Ištikus milžiniškai krizei, Airija stipriai susiveržė diržus – sumažino socialines išmokas, minimalią algą, padidino mokesčius ir įvedė naujų, pavyzdžiui, mokestį už vandenį, kurio anksčiau Airijoje nebuvo. Taip pat vienam pagrindinių Airijos bankų buvo paskelbtas bankrotas. Prieš porą metų Airijai jau pavyko sugrąžinti skolą Europos centriniam bankui (ECB).

A. Teišerskio teigimu, viena iš priežasčių, kodėl airiai gana greitai įveikė krizę, ta, kad jų ekonomika niekada nestojo: „Net ir labai didelės krizės metais Airijos prekybos balansas visą laiką buvo netgi stipriai teigiamas. Tai jiems labai padėjo išbristi. Be to, krizės metais tiesioginių užsienio investicijų irgi smarkiai padaugėjo, nes dėl krizės Airija staiga atpigo kaip šalis.“

Euro zona turėtų būti federalinė valstybė?

Ph. Levisas pritaria, kad geros ekonominės perspektyvos gali padėti šaliai greičiau išbristi iš krizės. Jis atkreipia dėmesį, kad Graikijos ekonomika yra nedidelė, todėl daugeliu atveju ji tapo nebekonkurencinga. Maža to, ištikus krizei, Graikija negalėjo pasinaudoti dažniausiai taikoma gelbėjimo priemone.

„Graikijos ekonomika turi daug mažiau perspektyvų, pavyzdžiui, eksporto srityje, nei Italija, Ispanija ar Airija. Ekonomiškai Graikija yra mažesnė nei kitos šalys. Vadinasi, jei likusi euro zonos dalis nusprendžia pasiūlyti finansinę pagalbą, ją Graikijai įmanoma suteikti, ką, pavyzdžiui, būtų daug sunkiau sėkmingai padaryti Ispanijai ar Italijai“, – sako ekspertas.

O tai, kad euro zona turi bendrą valiutą, pastebi Ph. Levisas, apsunkina situaciją: „Jei, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tartųsi su Graikija ir ji nebūtų euro zonos šalis, vienas pirmųjų fondo nurodymų būtų devalvuoti valiutą. Tą, pavyzdžiui, padarė ES kaimynė Islandija. Kadangi Graikija yra euro zonoje, šios priemonės šalis negali imtis.“

V. Katkaus teigimu, didelė bėda – paties euro, kaip valiutos, neatitikimas. „Euras yra denacionalizuota valiuta. Ji nepriklauso niekam: nei Lietuvai, nei Graikijai, nei Vokietijai. Be to, turime 19 nacionalinių finansų ministerijų, kurios vykdo skirtingą mokestinę politiką, renka mokesčius savo šalyje ir skirsto juos savo šalies gyventojams. Ši krizė parodė, kad euro zona turėtų būti federalinė valstybė, tokia kaip JAV. Ten tokių dalykų, kaip gelbėti ar negelbėti, svarstyti mėnesių mėnesiais, nebūna“, – pabrėžia ekonomistas.

Europa iš vargstančių šalių netgi užsidirba

Euro zonos šalims sprendžiant, padėti ar nepadėti Graikijai ir ar dar kartą nurašyti jos skolas, kitos 2008 m. kartu su Graikija sudėtingą krizę patyrusios šalys ima kelti klausimą dėl nevienodo euro zonos šalių statuso ir skirtingų joms taikomų nuolaidų.

Pasak Ernestos Žukauskaitės, LRT RADIJO bendradarbės Lisabonoje, Portugalija yra viena iš šalių, kuri, sekdama Graikijos pavyzdžiu, nori prašyti sumažinti palūkanas už anksčiau gautą kreditą.

„Portugalija šiemet iš rinkų galėjo pasiskolinti su minusinėmis palūkanomis, atidavinėjo TVF didelę dalį savo paskolos anksčiau. Tačiau to neleidžia ES ir ECB, todėl labai aukštos palūkanos apsunkina Portugalijos padėtį. Tam tikra prasme per palūkanas Europa netgi užsidirba iš šitų vargstančių šalių“, – pastebi E. Žukauskaitė.

Jos nuomone, jei Graikija persiderės dėl sąlygų, Portugalija irgi bandys tai padaryti, nes pradedama vis garsiau kalbėti apie nelygybę: „ES šalys lyg ir padeda, lyg ir nepadeda arba padeda skirtingai. Pavyzdžiui, Ispanijos bankams buvo duota gana didelė suma su daug mažesnėmis palūkanomis negu Portugalijai.“

Euro zona – nepavydėtinoje situacijoje

Panašiai kaip pietinės šalys, kurios vis dažniau ima kalbėti apie nevienodas pagalbos sąlygas krizės ištiktoms valstybėms, Airijos politikai kelia idėją, kad ES turėtų kompensuoti sumą, kurią Airija skyrė bankams išgelbėti, nes dabar sukurtas gelbėjimo mechanizmas numato dalį lėšų skirti Graikijos bankams išgelbėti.

Pasak Ph. Leviso, iš tiesų šiandien euro zona atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir dilema, ar gelbėti Graikiją, ar daryti nuolaidas kitoms valstybėms, eksperto teigimu, iškils dar ne kartą. Veikiausiai tuomet, jei paaiškėtų, kad Graikijai neužteks 86 mlrd. eurų paramos.

Eksperto nuomone, Graikijos krizė tikrai dar neįveikta: jei šaliai nepavyks imtis tikrai drastiškų ir veiksmingų priemonių per trumpą laiką, kils Graikijos pasitraukimo iš euro zonos perspektyva. Be to, nors Graikija šią savaitę atidarė bankus, jie realiai neveikia: žmonės vis dar negali atsiimti didelių sumų ir jiems galioja dideli suvaržymai.

„Kol kas nors nepasiūlys stiprių reformų, kurios suteiktų pasitikėjimo Graikija, atrodo, kad šalis palaipsniui riedės žemyn arba stovės vietoje. Jei Graikija paliktų euro zoną, kiltų pavojus, kad kitos šalys pasimokytų iš šio pavyzdžio. Tarkim, portugalai ar ispanai pasitiki savo bankų sistema ir ten laiko pinigus, bet, jeigu jie pamatys, kad graikai praranda savo pinigus, jie gali pradėti atsiimti pinigus iš bankų“, – svarsto Ph. Levisas.

Taip pat pavojus, mano jis, kyla ir iš kitos pusės – jei Graikijai bus skirta didžiulė finansinė pagalba, reikalauti ES paramos, kad nereikėtų taip veržtis diržų ir taupyti, gali pradėti ir ispanai ar italai.

Ekonomistų teigimu, Portugalijos, Italijos ar Ispanijos padėtis nėra tokia sudėtinga, kaip Graikijos, ir artimiausiu metu neturėtų pablogėti. O skeptikams sakant, kad, esant nestabiliai padėčiai kitose pietinėse euro zonos šalyse, ES gali ištikti dar viena krizė, dalis ekspertų tvirtina, kad Bendrija jau išmoko didžiausias 2008 m. krizės pamokas ir turi daug daugiau pasitikėjimo, kaip suvaldyti krizę.

Vis dėlto šiandien vis dar lieka vietų, kurios Europos lyderiams kelia susirūpinimą. Graikijos ateitis, ekspertų teigimu, kol kas lieka miglota.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close