captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą iškelti bankroto bylą LJL

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL).
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL).

Užsienio uostuose sulaikytuose penkiuose bendrovės laivuose yra apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20 mln. eurų.

Kaip nurodė susisiekimo ministras, situacija su įstrigusiais ar sulaikytais laivais yra „pakankamai sudėtinga“, nors Susisiekimo ministerija su kreditoriais yra susiderėjusi dėl 650 tūkst. JAV dolerių repatriacijai, kurui, vandeniui, draudimui, ir šie pinigai iki galo dar nėra išnaudoti, iš kiekvieno laivo įgulos renkama informacija apie likusius išteklius. Dėl jūrininkų parsigabenimo iš areštuotų laivų R. Sinkevičius sakė, kad ne visi jie nori tai padaryti. Be to, kad būtų užtikrintas saugus laivo stovėjimas, reikalaujama palikti bent minimalų jūrininkų skaičių jame.

„Taigi visiems galintiems ir norintiems grįžti į Lietuvą ieškosime geriausių sąlygų, finansuosime repatriacijos išlaidas, kad jie sugrįžtų“, – tikino ministras.

Kritiką dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ susisiekimo ministrui išsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, prezidentės nuomone, Susisiekimo ministerija, kuri yra pagrindinė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcininkė, daug metų pasyviai stebi vis prastėjančią bendrovės situaciją ir nesiima būtinų ir veiksmingų sprendimų, kai kurie laivai dar areštuoti gegužę.

„Prezidentės teigimu, du mėnesius tylėti ir slėpti situaciją yra nepateisinamas aplaidumas. Situacija užsitęsė ir prieita riba. Ministerija turi nustoti maitinti žmones tuščiais pažadais ir imtis ryžtingų sprendimų. Pirmiausiai, prezidentės nuomone, turi būti pasirūpinta svetimuose uostuose įstrigusiais žmonėmis, bet kartu būtina priimti ir reikalingus sprendimus dėl pačios bendrovės ateities, kad ir kokie skausmingi jie būtų“, – prezidentės poziciją išsakė D. Ulbinaitė ir pridūrė, kad šis atvejis tik patvirtina įsisenėjusias ir ydingas valstybės įmonių valdymo tradicijas. Vadybos kokybė, pasak prezidentės, valstybės įmonėse turi keistis nedelsiant.

Susisiekimo ministras, komentuodamas nepavydėtiną bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ būklę, aiškino dešimtmetį trukusia sudėtinga rinkos situacija ir viltimis, kad ji atsigaus. Tokias pat viltis greičiausiai puoselėjo ne tik bendrovės valdyba, bet ir kreditoriai, skolinę pinigus ir nekėlę bankroto bylos. 2002-aisiais „Lietuvos jūrų laivininkystė“ paėmė 13 mln. dolerių paskolą iš SEB banko. Sunkiai besivertusią kompaniją buvo siūlyta restruktūrizuoti, privatizuoti, didinti įstatinį kapitalą ir pan.

Klausiamas apie tai, koks bus penkių skirtingose pasaulio šalyse esančių laivų likimas bendrovei paskelbus bankrotą, susisiekimo ministras negalėjo pasakyti, ar užteks bendrovės turto padengti kreditoriniams įsipareigojimams, nes tokiu atveju laivai, kitas turtas bus parduodami. Skaičiuojama, kad tam gali prireikti dar apie 5 mln. eurų.

Naktį į ketvirtadienį į Lietuvą grįžo pirmasis iš areštuotų LJL laivų – laivas „Deltuva“, parplaukęs iš Gdansko jūrų uosto.

Ministerijos teigimu, šiuo metu jau pervestos lėšos, kurios užtikrins, kad visi areštuoti LJL laivai būtų aprūpinti degalais ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...