captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pusmetis po euro: brango viskas ar ne?

Euras Lietuvoje – gerą pusmetį, bet dauguma žmonių prekių ir paslaugų kainas tebeskaičiuoja litais, o daugiausiai ginčų tebėra dėl to, ar brango viskas dėl euro, ar ne. Prekybininkai ginasi, kad kainos keičiasi nuolat ir dėl įvairių priežasčių; ekonomistai sako – brangimas dėl naujos valiutos tikrai buvo, pvz., turguje, bet statistikai užfiksavo ne viską.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Euras Lietuvoje – gerą pusmetį, bet dauguma žmonių prekių ir paslaugų kainas tebeskaičiuoja litais, o daugiausiai ginčų tebėra dėl to, ar brango viskas dėl euro, ar ne. Prekybininkai ginasi, kad kainos keičiasi nuolat ir dėl įvairių priežasčių; ekonomistai sako – brangimas dėl naujos valiutos tikrai buvo, pvz., turguje, bet statistikai užfiksavo ne viską.

Sprendimą, ką pirkti, lemia ne tik norimos prekės išvaizda. Anot apklausų, 9 iš 10 žmonių parduotuvėje stoviniuoja ir vis dar skaičiuoja litais. Todėl prekybos tinklai, nors tokios prievolės jau nėra, kainas tebenurodo dviem valiutomis.

„Rimi“ tą žada daryti iki kitų metų, „Maxima“ ir „Aibė“ – iki spalio, „Iki“ ir „Norfa“ konkrečios datos nenumatę.

Bet ir didieji, ir mažesni prekybininkai sutaria: per pusmetį viskas stojo į vėžes – ką pirko žmonės iki euro, tą ir vėl perka. Kai kurie tik mato, kad dabar labiau geidžiamas šviežias maistas.

Tačiau ginčai dėl kainų tebevyksta visur. Prekybininkai aiškina, kad skaičius etiketėse lemia valiutų pokyčiai, žaliavų kainos, mokesčiai ir dar daug kas. Vien euras produktų esą nebrangino, nors žmonės sako kitaip.

„Pagal mūsų turimas apklausas, duomenis matome, kad žmonės turi emocinį pagrindą sakyti, jog kainos yra padidėjusios. Bet, kai paklausi jų, kurios kainos pabrango ir kiek jos kainavo vakar arba kainuoja šiandien, arba prieš mėnesį, jie negali to įvardinti. Manome, kad tai yra labiau emocinė nuostata“, – tikina „Maximos“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

„Vidutinė šių metų ir praeitų metų kaina nėra padidėjusi, todėl, kad vyksta labai daug akcijų ir, jeigu kai kurios kainos kai kuriose kategorijose yra suapvalintos, tai vis tiek kainas padengia akcijų gausa“, – sako „Aibės“ Pirkimų departamento direktorius Artūras Zabielskas.

Ekonomistų teigimu, teisūs gali būti ir pardavėjai, ir pirkėjai. Mat Statistikos departamentas kainų pasikeitimus vertina ne visur, o vidurkiai atspindi ne visą tiesą. Esą tikrai yra ir taip: kainavo litą, dabar – eurą.

„Viešasis maitinimas, prekyba turgavietėse ir mažosiose kaimo parduotuvėse, paslaugos, paslaugų sritis – ten žmonės pastebi kainų kilimą. Kai kuriose vietose jis tikrai yra labai akivaizdus. Žmonės prekybos centruose pastebi padidėjusias kainas, kurios padidėjo dėl kitų priežasčių: galbūt derlius ne toks didelis, dėl to brango kai kurios daržovės. Ypač daržovių srityje tas pabrangimas matomas. Ir tada žmonės apibendrina iki visų prekių ir paslaugų, bet jie teisūs ta dalimi, kad tam tikrose prekybos vietose ir tam tikruose prekybos sektoriuose kainos pakilo iš tikrųjų nemenkai“, – aiškina ekonomistė Rūta Vainienė.

Ekonomistė pastebi, kad, metų pradžioje itin vertinę smulkias monetas, dabar į euro centus žmonės ėmė žiūrėti atsainokai ir elgiasi su jais kaip su litų centais. Pvz., arbatpinigių vietoje 30 centų palieka eurą. Ilgainiui tai esą sumažins santaupas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...