captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauniečiai pasiryžę stabdyti jaunimo emigraciją iš Lietuvos

Trečiadienį Kauno teritorinėje darbo biržoje pasirašytas memorandumas, kuriuo Kauno teritorinė darbo birža, Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Garlita“ bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija – suvienijo jėgas bei sutarė bendradarbiauti įgyvendinant išskirtinį jaunimo emigraciją stabdantį projektą.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Trečiadienį Kauno teritorinėje darbo biržoje pasirašytas memorandumas, kuriuo Kauno teritorinė darbo birža, Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Garlita“ bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija – suvienijo jėgas bei sutarė bendradarbiauti įgyvendinant išskirtinį jaunimo emigraciją stabdantį projektą.

Jo pradžia bus šių metų rugsėjo pirmoji. Projektas skirtas brandos atestatus įgijusiems, bet tolesnio savo gyvenimo kelio tebeieškantiems jaunuoliams.

„Pramonei reikalingi aukšto techninio lygio specialistai. Todėl mums kilo mintis pakviesti tuos, kurie neįstojo į aukštąsias mokyklas, įsidarbinti Lietuvoje, pas mus. Žinoma, pirmiausia juos apmokant. Mokymų, kurie turėtų trukti 3 mėnesius, metu įmonė mokės stipendijas – po 325 eurus (į rankas) per mėnesį. Teorija persipins su praktika. O kad geriau užtikrintume šiame procese pedagoginę dalį, mums talkins viena iš Kauno profesinių mokyklų“, – naujienų agentūrai ELTA aiškino lengvosios pramonės įmonės „Garlita“, kurios puiki produkcija gerai žinoma ir toli nuo Lietuvos, generalinis direktorius Juozas Martikaitis.

Anot įmonės vadovo, toks projektas inicijuotas stebint pasaulio pramonėje vykstančius pokyčius. Prieš keletą metų daugelis Europos, Amerikos šalių gamybą perkėlė į Aziją. Kinijoje, kitose valstybėse pramonė suklestėjo, tačiau ten, kur jos augimas buvo sustabdytas, paaiškėjo, kad vien iš paslaugų, be gamybos, valstybėms sunku išgyventi.

„Lietuva pastaruoju metu pagal daugelį rodiklių pripažįstama stipriai augančia valstybe. Turime gerų įmonių, kurios tapo lyderės savo šakose. Galim pasidžiaugti, kad ir „Garlitai“ gerai sekasi. Plečiam savo gamybą, daugėja užsakymų iš įvairių šalių, kur mūsų produkcija puikiai vertinama. Bet žvelgdami į priekį savęs klausiam – o su kuo reikės dirbti ateityje? Pas mus gamyba – pati pažangiausia. Reikia programuotojų, sumanių specialistų dirbti tiek su mezgimo, tiek su siuvimo ar netgi sagų prisiuvimo automatais. Į darbuotoją pas mus žiūrima kaip į gamybos partnerį, į kurį verta investuoti. Todėl įmonė apsisprendė tai ir daryti“, – kalbėjo „Garlitos“ generalinis direktorius J. Martikaitis, prieš keletą metų pelnęs Lietuvos metų vadovo titulą.

Pasak Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus Tautvydo Bielozarevičiaus, tvaraus jaunimo užimtumo projektas „Stabdyk emigraciją“ kilo iš pramonininkų ir biržos iniciatyvos. „Garlita“ pasirengusi priimti mokytis, o vėliau dirbti, gaunant kas mėnesį iki 1000 eurų ir didesnį darbo užmokestį, 40 abiturientų.

Įdarbinimo paslaugas teikiančios įstaigos vadovo teigimu, tekstilės sektorius darbo rinkoje – labai reikšmingas, sugebančių jame dirbti poreikis – nemažas. O didžiausia kliūtis įsidarbinant – praktinės patirties trūkumas. Biržoje užsiregistravę keli šimtai jaunuolių, iš kurių tikrai susidarys susidomėjusiųjų viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyva grupė. Tad „Garlita“ neabejotinai sulauks ir norinčių mokytis profesijos abiturientų, kurie vėliau papildys jos darbuotojų gretas.

„Kalbame apie socialiai atsakingą projektą jauniems žmonėms, kurie neturi patirties. Ir kalbame apie darbo vietas modernioje 21-ojo amžiaus įmonėje. Taip, darbo birža turi daug priemonių padėti jaunimui įsitvirtinti darbovietėse, bet pamirštam apie kokybę. Darbo vietų šiuo metu turime daug, bet patrauklių, kokybiškų – tokių, kokias siūlo „Garlita“, – kol kas mažoka“, – pabrėžė Kauno darbo biržos direktorius.

Birža, pasak jos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, memorandumu įsipareigojo propaguoti projektą, o skatinti kitas įmones pasekti „Garlitos“ pavyzdžiu žada Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Jos prezidentas Jonas Guzavičius priminė, kad kai kuriose ES valstybėse jaunimo praktiniam mokymui, pasirengimui savarankiškai darbinei (profesinei) veiklai skiriamas didelis dėmesys.

„Pavyzdžiui, Vokietijos ūkyje gana žymi yra pramonės dalis, kuri per pastarojo meto krizes beveik liko nenukentėjusi nei dėl darbuotojų emigracijos į užsienį, nei dėl kitų faktorių. Vokiečiai daug pastangų nukreipia į praktinį mokymą, ir jis prasideda gana anksti. Yra netgi atskira institucija – Vaikų institutas, tad jau penkerių metų vaikus stengiamasi sudominti įvairiomis profesijomis. Nuo vaikystės ugdomi darbiniai įgūdžiai, kas labai praverčia užaugus.

Aukštosiose mokyklose, galima sakyti, procesas tęsiamas, dalį laiko skiriant teorijai, dalį – praktikai. Nuo trečio kurso 60 proc. studijoms skirto laiko praleidžiama besimokantis įmonėse. Taip įgyjama galimybė vėliau likti jose dirbti, kai studijos baigtos“, – pasakojo pramonininkų organizacijos vadovas J. Guzavičius.

Jo teigimu, pasigilinusiems į verslo socialinę politiką, akivaizdu, jog Lietuva daug praranda dėl savųjų piliečių emigracijos. Visų pirma, ne mūsų valstybės labui pasitarnauja išlaidos, išleistos švietimui, profesiniam parengimui, jeigu pasirengę dirbti jaunuoliai išvažiuoja į kitus kraštus, ten dirba bei moka mokesčius. Emigracija pablogina ir demografinę situaciją, nes išvykusieji kuria šeimas ir atžalas augina jau ne savoje, bet svetimose valstybėse.

Mūsų valstybės politika, Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos viceprezidento J. Guzavičiaus nuomone, turėtų būti labiau akcentuota. Naudinga būtų daugiau dėmesio skirti mokesčių surinkimui, viešumui ir jaunimo profesiniam parengimui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...