captcha

Jūsų klausimas priimtas

Keturi „darbiečiai“ dėl stebėtino dosnumo įduoti FNTT

Darbo partija turi naujų nemalonumų su teisėsauga. Šįsyk – dėl partijos finansavimo rinkimų periodu.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Darbo partija turi naujų nemalonumų su teisėsauga. Šįsyk – dėl partijos finansavimo rinkimų periodu.

Prieš kovą vykusius savivaldos rinkimus garsiai nuskambėjo ne vienas ir ne du atvejai, kai pavieniai Darbo partijos nariai rinkimų kampanijai aukojo, švelniai tariant, dideles sumas iš asmeninių lėšų. Užfiksuota ir atvejų, kai „darbiečiai“ partijai atidavė tiek, kiek neturėjo – nustatyta, kad į miestų ir rajonų tarybas kandidatavę politikai partijos rinkimų kampaniją parėmė sumomis, kurios siekia ar net viršija jų pačių deklaruotas pinigines lėšas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įvertinusi informaciją apie kai kurių Darbo partijos narių turto, pajamų ir dosnumo partijai santykį, keturis iš jų įdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Tai 15min.lt patvirtino FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.

„Sprendimų dar jokių galutinių nėra. (…) VMI patį faktą nustatė. Ten buvo, kiek pamenu, keturi asmenys“, – kalbėjo K. Jucevičius.

FNTT akiratyje atsidūrusių „darbiečių“ pavardžių jis neatskleidžia. Vis dėlto partijos finansavimo aplinkybės iškalbingos – partijai paaukotos sumos, VMI duomenimis, viršija rėmėjų finansines galimybes.

„Realiai darbinių pajamų jie ir neturėjo tokių“, – sakė K. Jucevičius.

Tiesa, FNTT vadovas rimtai abejoja, ar keturiems „darbiečiams“ gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė – mat jų partijai paaukotos lėšos nesiekia sumos, kuri jų galimai padarytą veiką pakeltų iki Baudžiamojo kodekso lygmens.

Apie FNTT akiratyje atsidūrusius „darbiečius“ informuota ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos vadovas Zenonas Vaigauskas 15min.lt teigė, jog kol kas anksti kalbėti apie galimas sankcijas partijai ar jos nariams.

„Ar čia yra pavienių asmenų iniciatyva, ar kažkokios platesnė iniciatyva – visa tai galėsime įvertinti tik pagal FNTT medžiagą. Kol nebus tyrimo rezultato, nenorėčiau nieko prognozuoti“, – kalbėjo VRK pirmininkas.

Pasak jo, kol kas ši situacija perša tik vieną išvadą – atsakomybė už partijų finansavimo pažeidimus yra per menka, kad atgrasytų galimus pažeidėjus.

„Turbūt reikėtų siekti, kad neteisėtas politinių partijų finansavimas būtų patvirtintas kriminaliniu nusikaltimu per Baudžiamojo kodekso pakeitimą. Panašiai kaip su balsų pirkimu – kol jis buvo lengvas nusikaltimas, gana stipriai buvo suvaržytos policijos rankos. Dabar pažiūrėkit – kai tai tapo apysunkiu nusikaltimu, ir policija, ir prokuratūra daug dėmesio skiria, o balsų pirkimą pavyko labai stipriai pristabdyti“, – siūlo Z. Vaigauskas.

15min.lt jau rašė apie partijos atžvilgiu stebėtinai dosnius Darbo partijos narius – daugelis jų partijai skyrė maksimalią leidžiamą pinigų sumą ir taip sulaukė VMI susidomėjimo, o bene labiausiai išsskyrė Vilniaus „darbiečiai“. Tiesa, partiečių dosnumas Darbo partijai didmiesčiuose nepadėjo – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje patirtas visiškas fiasko, neiškovojus nė vieno mandato trijų didžiųjų miestų tarybose.

Netrukus po didmiesčiuose itin nenusisekusių rinkimų iš Darbo partijos pirmininkės pareigų pasitraukė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, o jos vietą užėmė kelis mėnesius politiniu „laisvuoju agentu“ buvęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis, prieš savivaldos rinkimus palikęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gretas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...