captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jūrininkai nori grįžti, bet raginami to nedaryti

Susisiekimo ministerija nurodė parskraidinti laivo „Romuva“ jūrininkus, įstrigusius Italijos uoste. Kol kas tai yra vienintelė įgula iš penkių, pareiškusių norą nedelsiant sugrįžti. Kiti užsienio uostuose įstrigę įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai aprūpinti vandeniu, deramasi dėl jų paleidimo.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Susisiekimo ministerija nurodė parskraidinti laivo „Romuva“ jūrininkus, įstrigusius Italijos uoste. Kol kas tai yra vienintelė įgula iš penkių, pareiškusių norą nedelsiant sugrįžti. Kiti užsienio uostuose įstrigę įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai aprūpinti vandeniu, deramasi dėl jų paleidimo.

„Stengiamės, kad laivai būtų papildyti kuru, kad jūreiviai galėtų saugiau jaustis. Žinoma, ieškome galimybių, kaip parskraidinti tų laivų komandas, kurios nori grįžti į Lietuvą. Pirmas laivas, apie kurį kalbame, yra Italijos uoste. Pirmadienį laikinajam vadovui davėme nurodymus užsakyti bilietus ir organizuoti grįžimą“, – LRT RADIJUI sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS pirmadienį teigė, kad LJL laivų išlaisvinimas ir tolesnis jų likimas bus sprendžiamas kartu su SEB banku, kurio suteikta papildoma 600 tūkst. eurų paskola padėjo aprūpinti degalais du sulaikytus laivus Portugalijoje ir Senegale.

„Reikia suskaičiuoti, kiek tam reikia lėšų. Dėl to ketiname kalbėtis tiek su kreditoriais, tiek su kitais įmonės akcininkais, nes Susisiekimo ministerija ne vienintelė valdo įmonės akcijas“, – BNS sakė R. Sinkevičius.

Jis patvirtino, kad LJL jūrininkai iš Italijos kol kas išvykti negali, nes neturi asmens dokumentų.

„Juos susirinko ir pasiėmė laivo agentas“, – BNS patvirtino susisiekimo ministras.

Pirmadienį ministras susitiko su įmonės vadovybe bei teisininkais, o antradienį planuoja susitikti su laivo kapitonu, kuris supažindintų su tarptautinės jūrų teisės niuansais.

Grįžti nerekomenduoja

Lietuvos jūrininkų sąjunga laivuose įstrigusiems jūrininkams siūlo neskubėti grįžti. Pasak organizacijos vadovo Petro Bekėžos, jei jūrininkai paliks laivą, labai sumažės jų galimybė išsireikalauti nesumokėtus atlyginimus.

„Mes žinome, kad LJL pinigų sąskaitoje neturi ir išsireikalauti atlyginimus grįžus gali būti neįmanoma. Todėl rekomenduojame Italijoje esantiems jūrininkams nepalikti laivo ir kol kas negrįžti, tačiau koks bus jų galutinis apsisprendimas, aš nežinau, jie priims jį patys“, – BNS sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas.

Paklaustas, kaip jūrininkų neišvykimas padės spausti darbdavį, P. Bekėža išliko paslaptingas ir sakė nenorintis atskleisti savo strategijos bei teigė, kad šiuo metu vyksta „gaisro gesinimas“.

„Visais kanalais dirbame, per tarptautines organizacijas, kreipėmės į prezidentę, su banko atstovais šnekėjomės – trumpas pajudėjimas ir buvo, kad skyrė tą trumpalaikę paskolą. Bet čia yra tik gaisro gesinimas. Netolimoje ateityje – už savaitės ar kelių dienų gali tas gaisras iškilti kituose laivuose, nes juose yra ribotas kiekis kuro, ribotas kiekis maisto atsargų“, – LRT radijui sakė P.Bekėža.

Pasak P. Bekėžos, Senegalo uoste sulaikyto laivo įgula – 17 jūrininkų – negali išlipti į krantą – iš jos paimti asmens dokumentai, kad laivas neišplauktų.

„Tai yra Afrika, kur dalis teisės aktų negalioja, o galioja jų vietos papročiai ir tradicijos. Laivui įsiskolinus, senegaliečiai susirinko jūrininkų asmens dokumentus, kuriuos žada grąžinti iškart, kai skolos bus atiduotos“, – BNS sakė P. Bekėža.

Siaubingos sąlygos

„Kauno diena“ rašo, kad sekmadienį degalų likučiai laive buvo besibaigiantys, todėl komanda buvo priversta išjungti oro kondicionierius, kad taupytų kuro likučius.

Laivo „Raguva“ vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra dienraščiui teigė, kad jūrininkų gyvenimo sąlygos yra labai sudėtingos.

„Susisiekiau su tėčiu, kuris pasakojo, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena. Dieną oro temperatūra 45 laipsniai karščio, nėra kuo kvėpuoti. Miegoti taip pat neįmanoma. Kai pasibaigs degalai, laivas nebeturės ir vandens tiekimo. Sakė, kad yra priversti labai brangiai mokėti už maisto produktus, todėl porcijos irgi sumažintos. Nuo nervinės įtampos žmonėms pakriko sveikata, ėmė skaudėti dantys. Komandos nuotaika labai prasta“, – sakė Sonata Lapinskienė.

P. Bekėža BNS sakė, kad tokios situacijos buvo galima išvengti, jei Susisiekimo ministerija būtų reagavusi į sąjungos informaciją apie LJL problemas.

„Apie „Lietuvos jūrų laivininkystės“ problemas Susisiekimo ministerijai sakėme nuo metų pradžios, tačiau nieko nebuvo daroma, nesiimta jokių žingsnių“, – BNS sakė P.Bekėža.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu tiek ministerijos, tiek didžiausio įmonės kreditoriaus SEB banko pagrindinis tikslas yra atgauti užsienio uostuose už skolas sulaikytus laivus, kad jie nevirstų metalo laužu ir galėtų būti parduoti.

Penki įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai užsienio uostuose sulaikyti dėl įsiskolinimų. Daliai laivų buvo pasibaigę pinigai, trūko kuro, maisto.

Italijoje sulaikytame laive yra iki 20 LJL jūrininkų, o visuose penkiuose užsienio uostuose areštuotuose laivuose - apie 100.

Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o SEB bankui – apie 15 mln. eurų. Finansinis nuostolingos įmonės nuosmukis prasidėjo 2008 metais, kuomet krito frachtų kainos.

Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį LJL akcijų paketą, įmonė listinguojama „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close