captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtaria: derybose su Graikija buvo slaptų kėslų dėl Ispanijos

Graikijos parlamentas pritarė pirmajam įstatymų paketui, kurį priimti derybose su kreditoriais įsipareigojo šalies premjeras Alexis Tsipras. Graikijos žmonės pasipiktinimą pradėjo reikšti gatvėse ir reikalauti A. Tsipro pasitraukimo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Graikijos parlamentas pritarė pirmajam įstatymų paketui, kurį priimti derybose su kreditoriais įsipareigojo šalies premjeras Alexis Tsipras. Graikijos žmonės pasipiktinimą pradėjo reikšti gatvėse ir reikalauti A. Tsipro pasitraukimo.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Bielskis teigia, kad pagrindinis kreditorių siekis buvo susidoroti su Graikija. Tuo metu ekonomistas Valdemaras Katkus įžvelgia ir konkretų politinį tikslą. Jo nuomone, tramdant „Syrizą“ galėjo būti siekiama užkirsti kelią panašių radikalios kairės partijų iškilimui Europoje – pavyzdžiui, „Podemos“ („Mes galime“) Ispanijoje, kurią irgi slegia nedarbas ir skolų našta.

„Ispanijoje taip pat ateis rinkimai ir į valdžią gali ateiti „Syrizos“ antrininkė „Podemos“. Jei graikams pasisektų nurašyti skolas, jie irgi reikalautų nurašyti skolas“, – sakė V. Katkus.

„Pagrindinis tikslas – neleisti ateiti į valdžią Ispanijoje „Podemos“, nes susidarys įspūdis, kad štai Graikijoje atėjo naujieji radikalai ir išsiderėjo geresnes sąlygas nei prieš tai buvę senieji politikai. Tai jeigu Ispanijoje ateis naujieji radikalai, jie irgi norės nurašyti skolas ir pagerinti situaciją. Mano požiūriu, taip sprendžiamas naujos politinės jėgos neatsiradimo Europos Sąjungoje klausimas“, – tęsė ekonomistas.

Ispanijoje nacionaliniai parlamento rinkimai turi vykti 2015 m. gruodį. Graikų „Syrizos“ partnerė „Podemos“, vadovaujama charizmatiško europarlamentaro Pablo Iglesias, nuomonių apklausose užima pirmą, antrą arba trečią vietą – metų pradžioje ši partija pirmavo. Tradicinės ispanų partijos – centro dešinės Liaudies partija ir opozicinė centro kairės Socialistų darbininkų partija – per gegužę vykusius regioninius ir vietos rinkimus pastebimai susilpnėjo. Dar viena iš tradicinių partijų silpnėjimo išlošianti partija – liberali „Ciudadanos“ („Piliečiai“), bet ji nekelia tiek baimės Europoje, kiek „Podemos“.

Su kuo sutiko Graikija?

Graikijos derybos su euro zonos šalimis A. Tsipras buvo priverstas sutikti su išties drakoniškomis sąlygomis. Už tai Graikija: – pradės derybas dėl 86 mlrd. eurų iš Europos stabilizavimo mechanizmo (bei TVF) bankų rekapitalizavimui, paskolų ir palūkanų mokėjimui, – gaus 12 mlrd. eurų greitąją paskolą kitos paskolos grąžinimui Europos centriniam bankui iki rugpjūčio vidurio; – sulauks 35 mlrd. iš ES fondo ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietų kūrimui (dalis pinigų jau gauta, bet neišleista); – gaus 50 mlrd. eurų iš savo valstybės turto, atsidursiančio Pasitikėjimo fonde, privatizavimo.

A. Tsipras įsipareigojo labai greitai priimti teisės aktus, kuriais reformuojama ekonomika, liberalizuojami darbo santykiai, didinami mokesčiai, naikinamos mokesčių išimtys, bei sukurti Europos Komisijos prižiūrimą pasitikėjimo fondą, kuriame atsidurs 50 mlrd. eurų vertės valstybės turtas. Kitaip tariant, graikai privatizuos valstybės turtą ne savo norimomis sąlygomis. Pats A. Tsipras parlamente balsuojant irgi skundėsi buvęs priverstas sutikti su tokiomis sąlygomis. Savo ruožtu graikai gatvėse skandavo, kad premjeras yra melagis, reikalavo trauktis, nes referendume visuomenė atmetė taupymo reikalavimus.

Graikijos parlamentas pritarė

– PVM padidinimui iki 23 proc. maistui ir restoranams, 13 proc. šviežiam maistui, elektros energijai, vandeniui ir viešbučiams, 6 proc. vaistams ir knygoms;

– Pelno mokesčio padidinimui mažoms įmonėms nuo 26 proc. iki 29 proc.;

– Pajamų mokesčio padidinimui prabangos prekėms: dideliems automobiliams, valtims, baseinams;

– Pensinio amžiaus ilginimui iki 67 metų, išimčių atsisakymui pensiniam amžiui iki 2022 m.

Bijo „Syrizos“ antrininkės Ispanijoje?

Ekonomistas V. Katkus sako, kad kietos derybos su Graikija vykdytos ir dėl to, kad taip norėta užkirsti kelią kitose valstybėse sustiprėti panašioms jėgoms kaip „Syriza“. „Syriza“ į valdžią atėjo, pasikinkiusi prieš taupymą ir griežtą ekonominę politiką nukreiptą retoriką. Panašią retoriką Italijoje vartoja „Penkių žvaigždžių judėjimas“, Ispanijoje – „Podemos“. „Podemos“ yra radikali kairioji partija, įsteigta vos 2014 m. kovą, tačiau jau gegužę Europos Parlamento rinkimuose laimėjo 5 vietas. Europarlamentaru tapo ir partijos generalinis sekretorius P. Iglesias.

„Podemos“ programą sudaro tradiciniai kairieji šūkiai: kova prieš nelygybę, nedarbą, partija pasisako prieš griežtas taupymo priemones, siekia peržiūrėti ES Lisabonos sutartį. Tai antra didžiausia partija Ispanijoje pagal narių skaičių po centro dešinės Liaudies partijos. P. Iglesias buvo politikos mokslų dėstytojas viename Madrido universitete. Savo straipsnyje „New Left Review“ „Siekiant suprasti „Podemos“ P. Iglesias rašė, kad radikalių kairiųjų partijų kūrimasis ir stiprėjimas Pietų Europoje buvo paskatintas 2008 m. pasaulį sukrėtusios finansų krizės, kai vyriausybės mokesčių mokėtojų pinigais parėmė žlungančias privačias finansines institucijas ir tai peraugo į šalių nacionalines skolas.

„Nepaprastųjų situacijų politika „išgelbėk eurą“, kuri buvo primesta Vokietijos vadovaujamos bloko, greitai tapo norma, bet ji turėjo pragaištingų pasekmių Portugalijoje, Airijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, kur milijonai žmonių prarado darbus, dešimtys tūkstančių buvo iškeldinti iš namų, pagreitėjo sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų išmontavimas, o skolų našta nuo bankų pečių perkelta piliečiams“, – rašė P. Iglesias.

Visuomenės nuomonės apklausose šių metų pradžioje „Podemos“ buvo pirma populiariausia partija, vėliau reitingas svyravo, tačiau radikali kairioji „Podemos“, valdančioji centro dešinės Liaudies partija, centro kairės socialistai ir laisvąją rinką remianti liberali „Ciudadanos“ įsitvirtino reitingų lentelėse. Ispanijai keturių partijų vyravimas nėra labai įprastas – šioje šalyje ilgus metus Liaudies partija ir socialistai susirinkdavo apie 80 proc. balsų. „Podemos“ taip pat demonstravo savo artimumą „Syrizai“, P. Iglesias glėbesčiavosi su A. Tsipru, bet po Graikijai nelabai sėkmingų derybų su euro zonos šalimis „Podemos“ pasistengė atsiriboti nuo buvusios partnerės. „Podemos“ ekonominės politikos atstovas Nacho Alvarezas pareiškė, kad Ispanija – ne Graikija, todėl Ispanijai reikia visiškai kitokios ekonominės politikos.

Trumpai tariant, buvo pasakyta, kad „Podemos“ ir „Syrizos“ programos nesutampa. Jei ekonomistas V. Katkus teisus ir derybomis su Graikija siekta pažaboti į „Syrizą“ panašias politines partijas, tai rezultatas galbūt ir pasiektas. Ispaniją 2008 m. sukrėtė ne tik per pasaulį nusiritusi finansų krizė, bet ir sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Blogiausiu laiku nedarbas siekė apie 27 proc., bet net ir šiuo metu Ispanijos ekonomikai augant apie 2,8 proc. nedarbas lieka apie 22,4 proc., valstybės skola siekia 100,4 proc. nuo BVP.

Pietų šalyse centro kairė patyrė smūgį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Mažvydas Jastramskis teigia, kad derybų su Graikija rezultatas buvo labai svarbus visais aspektais. „Objektyviai žiūrint, svarbu, kaip bus išspręsta Graikijos situacija. Žvelgiant ideologiškai-retoriškai dabartinė Graikijos vyriausybė gali būti vadinama radikali kairioji. Tai jeigu ji pritaria Europos Sąjungos planui, tai praktinėje politikoje savo rinkėjams ji pasirodo ne tuo, kuo apsimetė. Tada galima manyti, kad ta banga nepereitų į kitas valstybes“, – sako M. Jastramskis. Tačiau politologas pabrėžia, kad opozicijoje esančios politinės partijos labai dažnai kalba radikaliau nei patekusios valdžion. „Bet su Pietų šalimis yra toks dalykas, kad per krizes buvo kairiosios vyriausybės ir joms buvo suteikiama pakankamai daug atsakomybės už tą krizinę situaciją, taigi kairei buvo suduotas stiprus smūgis“, – sako mokslininkas.

Portugalijoje 2005–2011 m. valdžioje buvo Socialistų partija, Ispanijoje – 2004–2011 m. Socialistų darbininkų partija, Graikijoje – 2009–2012 m. Graikų socialistų judėjimas, išimtis buvo tik Italija, kur 2008 m. susiformavo centro dešinės koalicija. M. Jastramskis teigia, kad nors neįmanoma padaryti tiesioginio poveikio rinkėjams ir atbaidyti juos nuo balsavimo už radikalias kairiąsias partijas, tačiau galima pademonstruoti radikalių kairiųjų partijų panašumą įprastai kairei – esą radikalai nebūtinai yra geriau nei įprastos partijos. Tokiu būdu ir A. Tsipras šiuo metu jau neatrodo toks kovotojas, koks atrodė anksčiau. „Šiaip tikrai pastebima, kad susiformuoja tokios partijų šeimų bangos: žalieji, radikali dešinė. Gali būti ir radikalios kairės banga. O kiek bus izoliuotas Graikijos (arba Pietų Europos) fenomenas, tai kitas klausimas“, – sakė politologas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Tomas Janeliūnas teigia, kad versija apie politinį tikslą per Graikiją sužlugdyti radikalią kairiąją egzistuoja ir užsienio spaudoje.

Pasak politologo, jei „Syrizai“ būtų pasisekę atmesti euro zonos šalių ir TVF reikalavimus arba jeigu jai būtų padarytos žymios nuolaidos, tai sustiprintų radikalias kairiąsias partijas Ispanijoje ar Italijoje, kurios sakytų – galime nesilaikyti taupymo politikos, nes niekas Europos Sąjungoje nieko nebaudžia. „Bet aš nemanau, kad toks persiliejimo efektas veikia taip tiesmukai, nes dabartinė bendroji vyraujanti pozicija Europos žiniasklaidoje yra tokia, kad Graikija prisižaidė“, – sako T. Janeliūnas.  Kairiųjų pažiūrų politikos filosofas A. Bielskis sako neabejojantis, kad derybos su Graikija buvo ne kas kita kaip susidorojimas. „Tai buvo kerštingas, vindiktyvus susidorojimas su demokratiškai išrinkta Graikijos vyriausybe“, – sako pašnekovas.

„Bet nesakyčiau, kad tai yra „Podemos“ baimė, manyčiau, kad tiesiog nenorima precendento“, – teigia A. Bielskis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...