captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vaistažolės brangsta, rinkėjų mąžta

Nesibodinčius lenkti nugaros vaistažolės gausiai pamaitina. Tačiau žmonių, mokančių rinkti vaistažoles, vis mažėja. Nors per sezoną įmanoma užsidirbti per 2 tūkst. eurų, tokiu uždarbiu retas tesusigundo.
T. Umaro (BFL) nuotr.
T. Umaro (BFL) nuotr.

Nesibodinčius lenkti nugaros vaistažolės gausiai pamaitina. Tačiau žmonių, mokančių rinkti vaistažoles, vis mažėja. Nors per sezoną įmanoma užsidirbti per 2 tūkst. eurų, tokiu uždarbiu retas tesusigundo.

Maždaug 6 eurus. Tiek užsienio jūrininkai sumoka už vaistažolių mišinių paketą, kurį jiems į poros mėnesių kelionę sukrauna vaistažolininkė Janina Danielienė.

Ši moteris savo pačios surinktomis vaistažolėmis porą kartų per savaitę prekiauja ūkininkų turguje ties Klaipėdos „Akropoliu“, tad dažnai ji pagelbėja ir užsieniečiams.

„Būna, stabteli turistai prie prekystalio, nužvelgia vaistažolių pakuotes ir pradeda kalbėti apie savo negalias.

Pamatęs užrašą „Neimk į galvą“ ar „Ramus miegas“ dažnas suskumba pasiskųsti nuovargiu ar nemiga. Paaiškinu, ką ir kaip gerti. Jie išbando ir per kitą turgadienį jau atskuba žolelių sau bei lauktuvėms, tad nuperka jų ne po vieną pakelį“, – kalbėjo žolininkystės išmintį iš prosenelių perėmusi J. Danielienė.

Ši moteris – buvusi pedagogė. Ji be vargo su užsieniečiais susikalba anglų ar lenkų kalbomis, o jei šių kalbų svečiai nesupranta, lotyniškai jiems apie žolelių poveikį paaiškina. Jos surinktų vaistažolių kaina daugybę metų nekinta. 40 gramų žolelių mišinys anksčiau kainuodavo apie 8 litus, dabar – 2,2 euro.

Turi savo ūkį

„Vaistažolės – tai ne pomėgis ir netgi ne verslas, bet mano laimė“, – sakė ekologinį vaistažolių ūkį Žemaitijoje įkūrusi moteris. J. Danielienė jame darbuojasi pati, o vasarą į talką sukviečia ir vaikaičius. Šiuo metu ypač reikia jų pagalbos, nes dabar pats siauralapių gauromedžių rinkimo metas.

„Aš turiu vaistažolių džiovyklą. Kiekvieną dieną apibėgu ūkį, kuriame auga per 40 rūšių augalų. Stebiu, kas pražydo: skinu, džiovinu, maišau mišinius. Dirbti tenka nuolat. O tuo, ką užsidirbu, galiu pasidalinti su savo artimaisiais“, – kalbėjo J. Danielienė.

Vaistažolėmis ji prekiauja įvairiose mugėse, pagamina jų mišinių ir pagal specialius užsakymus. O jų prireikia ne tik jūreiviams, bet ir jų žmonoms, studentams, medikų pas žolininkę atsiųstiems pacientams.

Rinkėjų mažėja

Tuo metu vaistažolių perdirbimo įmonių vadovai rankomis iš džiaugsmo netrina.

Nors žaliavos supirkimo kainos kyla, rinkėjų gretos retėja. Nenoriai tokios ūkio šakos griebiasi ir žemdirbiai, tad vis dažniau įmonėms tenka žaliavos dairytis kitose valstybėse.

Pasak bendrovės „Švenčionių vaistažolės“ Tiekimo skyriaus vadovo Aleksandro Kairio, vaistažolių rinkimo sezonas jau prasidėjo, tačiau žmonių, kurie žoliaudami užsidirba pinigų, šiemet dar mažiau nei pernai.

„Kasmet superkame vis mažiau natūraliai augančių vaistažolių. Jas noriai rinkdavo vyresni žmonės. Skaudu, bet jų mažėja, o jaunimas tokia veikla nesidomi“, – sakė A. Kairys.

Ankstesniais metais vaistažolių rinkėjai, dirbdami nuo aušros iki sutemų, per sezoną fabrikui žaliavos parduodavo už 5–6 tūkst. litų (iki 1740 eurų).

Pavyzdžiui, prieš trejetą metų už kilogramą jonažolių žolės „Švenčionių vaistažolių“ fabrikas mokėdavo 6 litus, už čiobrelių – 9 litus. Šiuo metu mokama 1,7 bei 2,9 euro.

Šiemet brangiausiai superkami liepžiedžiai – po 7 eurus už kilogramą. Už ramunėlių žiedynus mokama 5 eurus, islandines kerpenas – 3,5 euro.

 „Vaistažolių supirkimo kainas keliame beveik kasmet, nes ir užsienio rinkose jos kyla.

Bet tai negelbėja – nauji žmonės nebesusigundo uždarbiu. Vis tie patys rinkėjai suka į mūsų fabriko supirkimo punktus Švenčionyse arba Varėnoje“, – kalbėjo A. Kairys.

Jis sakė, kad mūsų šalies ūkininkai skatinami imtis vaistažolininkystės siūlant gana dideles supirkimo kainas.

Pavyzdžiui, iš jų būtų noriai perkamos valerijonų šaknys (po 3,3 euro už kilogramą), medetkų ar ramunėlių žiedynai (po 2,9–5 euro), pipirmėtės arba melisos (po 2,5 bei 3,5 euro).

„Nupirktume daug šių vaistažolių, tačiau mūsų šalies ūkininkai jas dar vangiai augina. Todėl žaliavos tenka atsigabenti iš kitų Europos valstybių“, – sakė A. Kairys.

Tikrina kokybę

Kaip sakė vaistažolių perdirbimo įmonės „Acorus calamus“ direktorius Elmantas Pocevičius, vaistažolių rinkimas kaip uždarbiavimo būdas nyksta.

„Noriai superkame žaliavą, tačiau Lietuvoje jos pasiūla mažėja. Viena priežasčių – tėra likę kelios dešimtys vaistažolių rinkimo entuziastų, kurie tai daro nuolat, o naujų neatsiranda. Tai sunkus darbas, o žaliavos kokybės reikalavimai dideli“, – sakė E. Pocevičius.

Surinktas vaistažoles būtina ne tik deramai išdžiovinti, kad jos nesupelytų ir negautų tiesioginių saulės spindulių. Tam reikia tinkamų patalpų.

Kitas reikalavimas – superkant žaliavą tikrinama, ar joje nėra pesticidų, kitų teršalų likučių. Todėl prie autostrados surinkti čiobreliai arba mieste priskinti liepžiedžiai įmonei tikrai netiks.

„Tai, kad kaskart tiriame surinktas vaistažoles, gąsdina rinkėjus. Paaiškėjus, kad jos užterštos, triūsas nueina perniek“, – sakė E. Pocevičius.

Be to, Europos ūkininkai jau sugeba užauginti tam tikrų vaistažolių ir tiekia jas dideliais kiekiais. Tačiau Lietuvoje tai nepopuliaru.

„Žaliavos supirkimo kainos yra tokios pat kaip Europoje. Jei už tą kainą galima nusipirkti kokybiškų, ištirtų vaistažolių, neįmanoma vietiniams rinkėjams mokėti daugiau.

Nors kainoms įtakos turi ir derlius, jos vis dėlto kasmet po truputį lipa aukštyn“, – paaiškino įmonės vadovas.

Jo teigimu, geri vaistažolių rinkėjai per vasarą sugeba užsidirbti tiek, kad, smarkiai neišlaidaudami, galėtų sulaukti ir kito sezono.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close