captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos oro uostai: rekordinis keleivių skaičius ir stiprėjanti konkurencija

2014 m. pasiektas didžiausias oro uostų paslaugomis Europoje besinaudojančių keleivių skaičius – 1,82 mlrd. keleivių. Pirmą kartą nuo 2006-ųjų keleivių srautas Europos Sąjungoje aplenkė ne ES oro uostų eismą. Tarp labiausiai išaugusių oro vartų – ir Lietuvos oro uostai. Tai paaiškėjo birželio pabaigoje vykusioje 25-oje kasmetinėje Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) asamblėjoje Prahoje, rašoma pranešime spaudai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

2014 m. pasiektas didžiausias oro uostų paslaugomis Europoje besinaudojančių keleivių skaičius – 1,82 mlrd. keleivių. Pirmą kartą nuo 2006-ųjų keleivių srautas Europos Sąjungoje aplenkė ne ES oro uostų eismą. Tarp labiausiai išaugusių oro vartų – ir Lietuvos oro uostai. Tai paaiškėjo birželio pabaigoje vykusioje 25-oje kasmetinėje Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) asamblėjoje Prahoje, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos oro uostai aktyviai dalyvauja ACI Europe veikloje ir priklauso Tarptautinės oro uostų tarybos valdybai.

2014 m. Europos oro uostai papildomai pervežė 160 mln. keleivių, tad praėjusiais metais oro eismas gerokai pralenkė ekonominį augimą visoje Europoje. Šiemet keleivių eismas taip pat išlieka dinamiškas, nuo sausio mėnesio jis išaugo 4,6 proc., nepaisant dėl geopolitinės įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos atsiradusio neigiamo poveikio ar oro uostų darbuotojų ir oro eismo kontrolierių nepasitenkinimo. Labiausiai pasižymėjo Graikijos, Rumunijos, Airijos, Portugalijos, Lietuvos, Vengrijos ir Belgijos oro uostai.

„Ši vasara atrodo tikrai puikiai, kadangi oro linijų bendrovės savo darbą suderino taip, kad patenkintų didelę sezoninių keleivių paklausą. Dėl ECB skatinimo programos ir sumažėjusių naftos kainų ekonominės sąlygos Europos Sąjungoje nuolat gerėja, tad šis teigiamas impulsas oro eismui vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti. Tačiau situacija Rusijos ir Ukrainos oro uostuose, kuriuose keleivių srautas sumažėjo, vis dar kelia nerimą, kaip ir bendras krovinių srautas visoje Europoje, kurioje augimas silpnas“, sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

Ekonominiai ir finansiniai rezultatai

Europos oro uostų finansiniai rezultatai gerėja – šio sektoriaus vidutinė investuoto kapitalo grąža (ROIC) siekia 6,8 proc. ir iš esmės atitinka kapitalo sąnaudas. Tačiau ES ir euro zonos oro uostai vis dar neduoda grąžos, kuri tenkintų akcininkus, kadangi jų ROIC gerokai žemesnė ir siekia atitinkamai 5,7 proc. ir 5 proc. Šie rezultatai taip pat vis dar labai skiriasi nuo oro uostų besiformuojančiose rinkose rezultatų (16,1 proc.).

Toks pagerėjimas daugiausiai susijęs su vidaus sąnaudų sumažinimu ir mažesnėmis kapitalo sąnaudomis. Pagaliau pasiteisina nuolatinės pastarųjų metų pastangos mažinti išlaidas: išlaidos personalui sumažėjo 17,4 proc., priežiūros išlaidos ir energijos bei atliekų tvarkymo išlaidos sumažėjo atitinkamai 51,5 proc. ir 9,1 proc., lyginant su 2008 m.

Kylanti grėsmė pajamų srautams

Pajamos, priešingai, oro uostams tampa vis didesniu iššūkiu. Aeronautikos pajamos, gaunamos iš oro linijų bendrovių ir keleivių mokamų naudotojo mokesčių, nuolat mažėja, atspindėdamos augantį konkurencinį spaudimą.

Šiais metais mokesčiai realiomis sąlygomis sumažėjo 0,8 proc., neatsižvelgiant į nemažas oro uostų oro linijų bendrovėms siūlomas nuolaidas. Šios nuolaidos suteikiamos kaip eismo augimo ar eismo išlaikymo skatinimo sistemų, taip pat ir dvišalių komercinių susitarimų, dalis. Tokias skatinimo sistemas siūlo 84  proc. Europos oro uostų, tuo tarpu dėl reguliavimo neapibrėžtumo oro uostai su oro linijų bendrovėmis vis dar nesudaro dvišalių prekybos sutarčių.

Diversifikuotas prekybinis pelnas, ypač iš mažmeninės prekybos, maisto ir gėrimų, automobilių stovėjimo, nekilnojamojo turto bei reklamos, buvo naudojamas siekiant kompensuoti sunkumus, atsirandančius oro uostams stengiantis gauti daugiau pajamų iš oreivystės. Tačiau nemažai veiksnių, įskaitant rinkos brandą, besikeičiantį vartotojų elgesį, konkurenciją su internetine prekyba, automobilių parkavimą už oro uosto teritorijos ribų bei griežtesnes oro linijų bendrovių taisykles salono bagažui, ardo šiuos pajamų srautus.

Šį klausimą O. Jankovec pakomentavo taip: „konkurencinis spaudimas oro uostų komercinei veiklai augo jau kurį laiką, o 2013 m. buvo lūžio taškas. Pirmą kartą ne tik mažėjo komercinės pajamos vienam keleiviui (4,1 proc.), bet šis mažėjimas buvo gerokai didesnis, nei oreivystės pajamų sumažėjimas (0,8 proc.).“

Taip pat jis pridūrė: „ši nauja situacija – tai labai rimtas iššūkis nusistovėjusiam oro uostų sektoriaus finansiniam modeliui. Kadangi nei oro linijų bendrovės, nei keleiviai toli gražu nesumoka visos jų naudojamos infrastruktūros kainos, mūsų galimybės modernizuotis ir plėstis, siūlant aukštesnės kokybės ir didesnį jungiamumą, visada priklausė nuo mūsų komercinių pajamų augimo. Galiausiai, jokios stebuklingos lazdelės nėra: kažkam reikia sumokėti. Ateityje, keletą metų taikius sumažintas oro uostų veiklos sąnaudas, oro linijų bendrovėms ir keleiviams reikės sumokėti teisingesnę jų patiriamų išlaidų dalį.“

Eismo koncentracija ir oro uostų konkurencija

Oro eismą Europoje ir toliau formuoja oro linijų bendrovių struktūrinio sulyginimo procesai bei oro linijų bendrovių hibridizacija. Nuo pasaulinės finansinės krizės laikų didžiąją dalį eismo augimo daugiausiai nulėmė pigių skrydžių bendrovės (PSB), šiek tiek mažiau – ambicingos ne Europos šalių oro linijų bendrovės, plečiančios savo skrydžius į Europą. PSB rinkos perkėlimas į pagrindinius oro uostus kartu su jų orlaivių užsakymų mastu (bendrai „Ryanair“, „easyJet“, „Norwegian“, „Vueling“, „Wizzair“ ir „Pegasus“ užsakė 918 orlaivių) bei įprastinių skrydžių bendrovių sunkumai persitvarkyti rodo, kad ši tendencija tęsis, o PSB ir toliau didins savo rinkos dalį.

Dėl tokių rinkos pokyčių didėja oro eismo koncentracija, mažėja naujų maršrutų, o mažesni regioniniai oro uostai susiduria su rizika prarasti jungiamuosius skrydžius. Šią vasarą didžiųjų įprastinių skrydžių bendrovių Europoje vykdomų maršrutų skaičius sumažėjo 7 proc., savo maršrutų tinklo nedidino net ir pigių skrydžių bendrovės. Tačiau abi bendrovių grupės vidutiniškai 8 proc. padidino savo esamų maršrutų pajėgumą.

„Ši plėtra reiškia, kad oro uostų konkurencija didėja tiek apimčių, tiek intensyvumo atžvilgiu. Didesni oro uostai ir didžiausi tarptautiniai oro uostai tampa naujais mūšio laukais, kuriuose kiekvienas kovoja, siekdamas diversifikuoti eismo srautus ir sukurti savo tinklo atsparumą. Taip pat oro uostai bando generuoti savarankiškai jungiamą srautą, nepriklausantį vienos ar kelių pagal sutartį dirbančių oro linijų bendrovių produktams, naudojant specializuotas keleivių vežimo paslaugas ir pagalbą“, – situaciją komentavo O. Jankovec.

Apie ACI Europe

ACI EUROPE yra Tarptautinės oro uostų tarnybos (ACI) Europos regiono organizacija, vienintelė pasaulinė profesinė oro uosto operatorių asociacija. ACI EUROPE vienija daugiau negu 460 oro uostų iš 45 Europos šalių. 2013 m. šios tarybos nariais esantys oro uostai užėmė daugiau nei 90 proc. Europos komercinio oro transporto rinkos, aptarnavo daugiau nei 1,7 mlrd. keleivių, pervežė 16,8 mln. tonų krovinių ir atliko 20,8 mln. orlaivių skrydžių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...