captcha

Jūsų klausimas priimtas

Penkios priežastys, kodėl Vokietija atsisako nurašyti Graikijos skolą

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad Graikijos skolos yra per didelės ir turi būti bent iš dalies nurašytos, o Vokietija sako, kad apie tai negali būti nė kalbos, rašo „Associated Press“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad Graikijos skolos yra per didelės ir turi būti bent iš dalies nurašytos, o Vokietija sako, kad apie tai negali būti nė kalbos, rašo „Associated Press“.

Vokietijos atstovai, vadovaujami kanclerės Angelos Merkel ir finansų ministro Wolfgango Schauble, sako, kad jie sutiktų duoti Graikijai daugiau laiko ar sumažinti paskolos palūkanų normą, tačiau tiesioginis skolos sumažinimas nėra svarstytina išeitis.

Paspaudus pareigūnus, jie sutinka, kad TVF gali būti teisus, tvirtindamas, kad Graikijos skolos yra per didelės ir kad ji jų neišmokės – nesvarbu, kiek laiko stengtųsi tai padaryti. Nepaisant to, Vokietija atsisako nurašyti net mažiausią dalį skolos.

Vokietija, kurią palaiko ir kelios kitos šalys, tarp kurių – Suomija ir Olandija, pastato graikus į keblią padėtį – skola yra per didelė, kad ją pavyktų grąžinti, tačiau negali būti sumažinta.

„Associated Press“ pateikė penkias priežastis, kodėl Vokietija laikosi tokios pozicijos:

1. Išrinkti Vokietijos pareigūnai vadovauja šaliai, kur ankstesni sprendimai dėl Graikijos gelbėjimo nebuvo populiarūs. Mažiausiai palaikymo jie susilaukė iš konservatorių partijos, kuriai priklauso ir A. Merkel su W. Schaeuble.

Apskritai šalys, kurios sunkiai išgyveno finansinę krizę, yra linkusios griežčiau vertinti Graikijos situaciją, nes jų žmonės kentėjo bandydami išpirkti skolas ir ištverti šalies išlaidų mažinimą.

2. Europos Sąjungos (ES) nuostatai draudžia vienoms šalims išpirkinėti kitų skolas. W. Schaeuble sako, kad taisyklės yra taisyklės. Juolab kad pati taisyklė buvo įvesta Vokietijos iniciatyva dar prieš euro atsiradimą.

Kita vertus, ES ir anksčiau rado būdų kaip apeiti šią taisyklę. Ji pasinaudodavo tuose pačiuose nuostatuose numatyta skubios pagalbos sąlyga.

3. Suteik vienai šaliai geresnes sąlygas ir kitos pradės klausti, kodėl tokios galimybės nėra joms. Airija, Portugalija, Kipras ar Ispanija – visoms joms buvo teikiama pagalba ir jos visos buvo priverstos imtis skaudžių reformų. Šios šalys jau pradeda atsigauti.

Jeigu „Syrizos“ vyriausybei būtų suteiktas jos labiausiai trokštamas dalykas, skolos nurašymas, tai pakurstytų kitus panašius judėjimus Europoje, kaip „Podemos“ Ispanijoje. Be to, Ispanija, Portugalija ir Airija per artimiausius devynis mėnesius rengs savo parlamentų rinkimus.

4. Ateities euro zonos vyriausybės dėl skolos nurašymo gali tapti mažiau suinteresuotos valdyti savo skolas. Ekonomistai tai vadina „moralinio pavojaus“ faktoriumi. Kitaip tariant, skolos nurašymai skatina rizikavimą.

5. Kam siūlyti Graikijai apkarpymą, kol ji dar nepasistengė padėti pati sau? Nuo pirmojo pagalbos paketo 2010 metais Graikija vis žada reformas didelių atlyginimų, brangių pensijų, netvirto mokesčių surinkimo, užkimštos teisinės sistemos ir importo srityse. Tačiau kažkodėl visa tai niekaip netampa realybe.

Trečiojo 85 mlrd. eurų pagalbos paketo derybose šios reformos yra numatytos. Galiausiai jos turėtų pagerinti Graikijos mokumą.

Derybose taip pat numatyta Graikijai pratęsti skolos grąžinimo terminus.

Tuo metu TVF nesiūlo nurašyti savo pačios paskolintų pinigų Graikijai. Juk ji atstovauja daugelį sunkiau besiverčiančių pasaulio valstybių. TVF nori, kad už tai sumokėtų Europa.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...