captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ieško būdų, kaip skatinti verslo finansavimą

Lietuvos bankas su Ūkio ir Finansų ministerijomis suformulavo ir pateikė vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių, kurių įgyvendinimas, tikimasi, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą Lietuvoje pasinaudojant kapitalo rinkos priemonėmis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos bankas su Ūkio ir Finansų ministerijomis suformulavo ir pateikė vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių, kurių įgyvendinimas, tikimasi, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą Lietuvoje pasinaudojant kapitalo rinkos priemonėmis.

„Aktyvesnis kapitalo rinkos priemonių naudojimas būtų kaip alternatyvus lėšų šaltinis pradedančiam verslui, kuriam dažnai nėra lengva gauti paskolų iš bankų. Todėl parengti pasiūlymai, kaip pagyvinti finansavimą,“ – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Institucijų nurodytos galimos teisinio reguliavimo priemonės apima siūlymus reglamentuoti sutelktinio finansavimo veiklą, viešo uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų platinimo sąlygas šalyje, įtvirtinti obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą, apibrėžti aiškias neviešo uždarųjų akcinių bendrovių vertybinių popierių siūlymo kriterijus, sukurti bendrovėms galimybę suteikti akcijų darbuotojams.

Taip pat siūloma tobulinti Lietuvos teisės aktuose įtvirtintą kolektyvinio investavimo subjektų reguliavimą, tikslinant ūkinių bendrijų teisinį reglamentavimą bei keičiant investicinių fondų ir bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitos teisinį reglamentavimą. Siūloma atlikti alternatyvaus SVV finansavimo priemonių kūrimą ir naudojimą skatinančius pakeitimus valstybinėje mokesčių sistemoje.

Pasiūlymai suderinti su verslui atstovaujančiomis asociacijomis ir kitais suinteresuotais rinkos dalyviais.

Prie finansavimo šaltinių didinimo verslui prisidės 2014–2020 m. laikotarpiu Ūkio ministerijos įgyvendinamos 6 rizikos kapitalo priemonės, kurioms skiriama bendra finansavimo suma sudarys 85,2 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir grįžusių finansinių priemonių lėšų. Pritraukę privačias lėšas rizikos kapitalo fondų valdytojai apie 125 mln. eurų investuos į mažųjų ir vidutinių įmonių akcinį ar iš dalies akcinį kapitalą, taip finansuodami verslo plėtrą.

Ūkio ministerija, formuodama naujos rizikos kapitalo priemonės „Ko-investicinis fondas“ sąlygas, įvertins galimybę šia priemone paskatinti ir įmonių patekimą į alternatyvią rinką „First North“. Šią rinką pagal Skandinavijos šalių pavyzdį Lietuvoje yra sukūrusi NASDAQ OMX biržų grupė. Pasak ūkio ministro, alternatyvi rinka padės nedidelėms, tačiau greitai augančioms įmonėms maksimaliai išnaudoti verslo finansavimo galimybes ir pritraukti į įmonę plėtrai reikalingas naujas lėšas, esamiems akcininkams išlaikant įmonės kontrolę.

Ūkio ministerija siūlo pakeisti Valstybės skolos įstatymą ir numatyti galimybę garantijų institucijoms teikti garantijas už platesnį spektrą finansinių sandorių, pvz., garantijos faktoringo sandoriams, smulkiojo ir vidutinio verslo leidžiamoms obligacijoms, eksporto kreditų garantijos ir kt. Mažos ir vidutinės įmonės turėtų platesnį pasirinkimą finansuojant verslo plėtrą – pasirinkti konkrečiu atveju įmonei tinkamiausią priemonę.

2014–2020 m. siūloma paskatinti verslo finansavimą, pritraukiant privačias lėšas dviem lygmenimis, t. y. formuoti finansinę priemonę ne tik iš ES fondų lėšų, bet ir pritraukiant kredito įstaigų, pensijų fondų, draudimo bendrovių, kolektyvinio investavimo subjektą, tarptautinių finansų įstaigų lėšas. Suformuotos priemonės lėšos būtų skolinamos verslui per atrinktus finansų tarpininkus tuo pačiu principu, kaip ir pavyzdžiui per Atvirą kreditų fondą – 75 proc. finansinės priemonės lėšų, 25 proc. finansų tarpininko lėšos.

Kadangi viena dažniausiai Europos Sąjungos mastu įvardijamų problemų dėl smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo yra pakankamos, palyginamos, patikimos ir lengvai prieinamos informacijos apie kredito gavimą trūkumas, VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje bus pateikta išsami informacija apie finansavimo priemones ir šaltinius pagal verslo augimo etapus. Apie verslo finansavimo šaltinius informaciją taip pat skleis Nacionalinis verslo konsultantų tinklas ir VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose.

Lietuvos bankas, Ūkio ministerija ir Finansų ministerija taip pat siūlo teisinio reguliavimo priemones, kurios prisidėtų gerinant verslo priėjimą prie finansavimo šaltinių. Ūkio ministerijos numatomos rengti teisinio reguliavimo priemonės apima siūlymus reglamentuoti galimybę UAB obligacijas siūlyti viešai ir įtvirtinti obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą, tikslinti ūkinių bendrijų teisinį reguliavimą ir sukurti galimybę suteikti akcijų darbuotojams.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...