captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ir patys rusai nebeslepia, kad praraja – čia pat

Rusija rizikuoja žengti Graikijos keliu. Tokią prognozę pateikė ne kurio nors Vakarų banko finansų ekspertai, o šios šalies verslo leidinys „Vedomosti“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusija rizikuoja žengti Graikijos keliu. Tokią prognozę pateikė ne kurio nors Vakarų banko finansų ekspertai, o šios šalies verslo leidinys „Vedomosti“.

Maža to, „Vedomosti“ pasirėmė netgi ne nepriklausomų ekspertų, o Finansų ministerijos skaičiavimais.

Rusijos finansų ministerijos sudaryta ekspertų grupė neseniai paskelbė išvadas apie šios šalies ekonomikos ateitį. Nors Kremlius nuolat mėgina drąsintis, kad sunkmetis jau beveik įveiktas, o klestėjimo laikotarpis – kone ant nosies, net ir Rusijos ekonomistai mano greičiau priešingai.

Skamba kritika valdžiai

Ekspertų išvados negailestingos: vyriausybė pastaraisiais metais, pasitelkusi akivaizdžiai pernelyg optimistines prognozes, elgėsi kone švaistūniškai – smarkiai pakėlė pensijas ir valstybės tarnautojų atlyginimus, taip didindama prarają tarp savo įsipareigojimų ir galimybių juos finansuoti.

„Panašus neatitikimas šiuo metu pastebimas ir gynybos sektoriuje“, – įspėjo ekonomistai. Anot jų, visa tai labai primena Graikijos kelią nuosmukio link.

Finansų ministerijos pasamdyti ekspertai ne tik pažėrė kritikos, bet ir pateikė nemažai pasiūlymų. Tik aiškiai nelabai parankių Kremliui.

Tarp jų – mintis mažinti išpūstą valstybės valdymo aparatą, padidinti išėjimo į pensiją amžių (dabar vyrai gali išeiti į pensiją sulaukę 60, moterys – 55 metų), taip pat nustoti mokėti bazinę pensiją tebedirbantiems senjorams, sumažinti socialinių išmokų gavėjų gretas.

Tai – dar viena sąsaja su Graikija. Mat panašius reikalavimus jau kelerius metus Atėnams kelia tarptautiniai kreditoriai.

Pasiūlymas – taupyti

Tačiau bene svarbiausias ekonomistų patarimas Maskvai – taupyti. Kaupti pinigus juodai dienai. Numatytas net ir tikslas: tokiame fonde reikia sukaupti 30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią sumą. Dabar Rusija turi sutaupiusi tik 8 proc. BVP.

Kodėl taip raginama elgtis šios šalies valdžia? Todėl, kad panašiai daro visos naftą ir dujas eksportuojančios ir nuo šių žaliavų smarkiai priklausančios valstybės.

Antai Norvegija turi sukaupusi 175 proc. šalies BVP siekiančią sumą, Saudo Arabija – 101 proc., net netoliese Rusijos esantis Azerbaidžanas – 50 proc. BVP.

Tik kol kas nelabai suprantama, kaip galima taupyti, nes ta juoda diena Rusijai jau atėjo: naftos kainos pastaruoju metu krinta, šalis jau antrus metus naudoja lėšas iš Rezervų fondo, kurio tokiais tempais pakaks vos porai metų.

Atgal į praeitį?

Galima manyti, kad tai – tik ekonomistų akademikų pasvarstymai. Tačiau dėl šalies ūkio ateities smarkiai nerimauja ir verslininkai. Netgi tie, kurie šiaip laikomi lojaliais Kremliui.

Antai „Alfa-bank“ vadovas Piotras Avenas, kurio turtą „Forbes“ įvertino net 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,07 mlrd. eurų), neseniai Rusijos ekonomikos mokyklos absolventams skaitė paskaitą.

Intrigavo vien paskaitos pavadinimas – „Rusijos ekonomika: atgal į SSRS ar?..“

Anot P. Aveno, dabartinė šalies ūkio struktūra išties primena tą, kuri buvo Sovietų Sąjungos laikais. Pavyzdžiui, karinės išlaidos išaugo iki 4,2 proc. BVP, nors dar prieš porą dešimtmečių jos siekė 2–2,5 proc. BVP.

„Tai labai daug. Net 60 procentų biudžeto atitenka karinėms išlaidoms ir socialinėms išmokoms. Tai labai primena SSRS“, – neslėpė vienas žinomiausių Rusijos verslininkų.

Sykiu auga ir valstybės kapitalo Rusijos ekonomikoje svarba.

2000 metais naftos gavybos sektoriuje valstybei priklausančios įmonės užėmė tik 11 proc. rinkos, o dabar jau persirito per 55 proc.

„Valstybė lieka vienintelė investuotoja. Tai yra neišvengiama kapitalo pasitraukimo pasekmė. Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį Rusija pritraukdavo po 100 milijardų dolerių investicijų kasmet, o štai vien 2014-aisiais kapitalo nutekėjimas siekė 152 mlrd. dolerių“, – aiškino P. Avenas.

Nepasigamina net staklių

Užtat Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto ekspertas Jakovas Mirkinas įvardijo kitokių simptomų, kurie kelia didžiulį pavojų.

„Šių metų sausį pasigaminome vos vieną tramvajų. Vieną visai valstybei. Nuo kovo mėnesio skiltis apie tramvajų gamybą išvis pradingo iš statistikų ataskaitų“, – stebėjosi ekonomistas.

Skaičiai parodo, kad balandį visoje Rusijoje buvo pagamintos vos 183 metalo pjaustymo staklės. Jeigu tai tęsis visus metus, vietos pramonė patenkins tik 5–10 procentų verslo poreikių.

„Kasmet Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo technologijų importo. Staklių gamybos sektoriuje jam tenka 90 proc. rinkos, elektronikos pramonėje – 80–90 proc., lengvojoje pramonėje – 70–90 proc., medicinos srityje – 70–80 proc. Visa tai – Pramonės ir prekybos ministerijos duomenys“, – aiškino J. Mirkinas.

Priklausomybė nuo užsienio

Be importuojamos įrangos kaipmat žlugtų ir karo pramonė. Mat beveik visos naujausios technologijos į šios srities gamyklas atkeliauja iš užsienio valstybių.

Kol kas Rusija užima antrąją vietą pasaulyje pagal ginklų eksportą. Tačiau dabar Europos Sąjungos ir JAV paskelbtos sankcijos vos per keletą metų gali sužlugdyti šią pramonės šaką. Nemalonumai prasidės tuomet, kai anksčiau įsigyta vakarietiška įranga ims gesti, o atsarginių detalių nebeliks.

„Tokia grandininė reakcija truks kokius 3–6 metus, kol valstybė visai praras galimybių pasigaminti tai, ką dabar vadiname aukštosiomis technologijomis. O po to Rusijos laukia technologinė katastrofa“, – neslėpė J. Mirkinas.

Prezidentu pasitiki, o sprendimais – nelabai?

Beje, dabartinės ekonominės politikos klaidas jau pradeda pripažinti ir Kremlius. Antai pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė, kad Vakarų sankcijos Rusijai kainavo net 160 mlrd. JAV dolerių, kurie nepasiekė jos ekonomikos.

Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu Maskva jau ima siųsti paliaubų signalus į visas puses – nuo Vašingtono iki Tokijo.

Tačiau valstybės viduje V. Putino autoritetas kol kas neginčijamas: Levados centro birželį atliktos apklausos duomenimis, juo pasitiki net 89 procentai Rusijos gyventojų.

Tačiau per apklausą pateiktas ne tik šis vienas klausimas. „Prezidento ir jo veiklos rėmėjų gretos tikrai išaugo. Tačiau stebina kitkas – manančių, kad Rusija eina teisingu keliu, jau ėmė mažėti“, – pečiais gūžčiojo šios bendrovės sociologas Aleksejus Levinsonas.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...