captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vilpišauskas: daugiausia nežinomybės – kaip Graikija įgyvendins reformas

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

„Daugiausiai sunkumų ir nežinomybės susiję su tuo, kaip, net ir priėmus teisės aktus, Graikijoje bus įgyvendinamos konkrečios priemonės ir koks bus jų poveikis šalies ekonomikai“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

„Dėl smarkiai suprastėjusios ekonominės padėties, dėl finansų sektoriaus problemų Graikijos ekonomika gali būti dar ilgesnį laiką prastos būklės, ir gali nepasitvirtinti tos prognozės, kuriomis grindžiamos tiek fiskalinės konsolidacijos priemonės, tiek įplaukos į Graikijos biudžetą, kiti rodikliai“, – kalbėjo profesorius.

Pasak mokslininko, Graikijoje kai kuriems valdančiosios kairiosios partijos „Syriza“ nariams nepritariant kreditorių siūlymams dėl reformų plano, gali tekti pertvarkyti valdančiąją koaliciją, pavyzdžiui, įkurti valstybės vienybės koaliciją, kurioje veiktų daugiau partijų. TSPMI direktorius neatmetė ir išankstinių rinkimų galimybės.

„Jie (valdantieji) turės visiškai pakeisti politiką ir atsisakyti priešrinkiminių pažadų, tad priešlaikiniai rinkimai yra vienas galimų scenarijų, bet jis užimtų dar papildomai daug laiko. Tada turėtų būti suformuota technokratinė mažumos vyriausybė“, – sakė R. Vilpišauskas.

Politologo teigimu, nors ir pasiekusios pirmadienio susitarimą, euro zonos šalys gali toliau išlikti nevieningos dėl pagalbos Graikijai: Vokietija, Suomija, kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys nusiteikusios gana griežtai ir pirmiausia reikalauja, kad Graikija įrodytų savo patikimumą, tuo metu Prancūzija, Italija „yra suinteresuotos Graikijos išsaugojimu euro zonoje net ir už tai sumokant didelę kainą“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 17 valandas trukusių derybų pirmadienį įspėjo, kad Graikijos ir jos Europos partnerių dar laukia sunkus kelias, kol bus baigta rengti trečia finansinės pagalbos Atėnams programa.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...