captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos parlamentas apsisprendė dėl reformų

Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano.

Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.

Balsavimas buvo surengtas po to, kai A.Cipras paragino parlamentą patvirtinti reformų paketą, numatantį pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į tas, kurias Graikijos tarptautiniai skolintojai buvo pasiūlę prieš nutrūkstant deryboms praeitą mėnesį.

Priemonės, pateiktos Briuseliui ketvirtadienį, susilaukė A.Cipro valdančiosios radikalios kairės partijos „Syriza“ griežtosios linijos deputatų, iš kurių maždaug 10 susilaikė ar balsavo prieš, kritikos.

Tarp susilaikiusiųjų buvo trys aukšti vyriausybės pareigūnai, o dar keli įtakingi politikai iš valdančiosios partijos, įskaitant buvusį finansų ministrą Janį Varufakį nedalyvavo balsavime.

Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis anksčiau ragino vyriausybę nepritarti trečiam finansinės pagalbos paketui.

„Mūsų pasirinkimai sunkūs..., bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – jis sakė ketvirtadienį vienoje verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.

P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praeitą savaitgalį vykusį referendumą „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.

Prastumti reformų paketą padėjo opozicinių partijų įstatymų leidėjai.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, tokiose kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.

Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau trečiasis po to, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose 2010 metais.

Euro zonos finansų ministrai sprendžia dėl paramos Graikijai

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir kiti euro zonos finansų ministrai šeštadienį sprendžia dėl paramos skolų kamuojamai Graikijai mainais už reformas.

Anksčiau R.Šadžius BNS sakė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog turi būti solidari ir, esant reikalui, padėti Graikijai, tačiau tik tokiu atveju, jei Atėnai nuspręs įgyvendinti reikiamas reformas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia 50 proc. galimybę susitarti su Graikija. Pasak jos, Graikijos pateikti pasiūlymai turės būti koreguojami ir yra tik „pirmas žingsnis“.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas penktadienį pareiškė, kad ministrai turi priimti svarbų sprendimą „vienaip ar kitaip“.

Graikijos reformos numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...