captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Mazuronis: įžvelgiu bankų tarpusavio susitarimą

Darbo partijos atstovai penktadienį surengė simbolines protesto akcijas prie didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių prieš pinigų išgryninimo iš bankomatų mokesčius. Partijos vadovas Valentinas Mazuronis tokiuose bankų veiksmuose teigia įžvelgiantis galimą tarpusavio susitarimą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Darbo partijos atstovai penktadienį surengė simbolines protesto akcijas prie didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių prieš pinigų išgryninimo iš bankomatų mokesčius. Partijos vadovas Valentinas Mazuronis tokiuose bankų veiksmuose teigia įžvelgiantis galimą tarpusavio susitarimą.

Pasak V. Mazuronio, šiais protestais siekiama atkreipti piliečių dėmesį į nepagrįstus bankų nustatomus įkainius ir siekį reguliuoti žmonių piniginius įpročius.

„Turi būti nustatytos lubos bazinių įkainių už vienas ar kitas paslaugas, turi būti pažabotas bankų noras užsidirbti pinigų ne iš kreditavimo, ką jie turėtų daryti, o iš tos paslaugos, kurioje mes nė vienas neturime pasirinkimo“, – prie SEB banko būstinės žurnalistams sakė „darbiečių“ pirmininkas.

SEB bankas Lietuvoje neseniai pradėjo taikyti 0,4 proc. mokestį klientams, per mėnesį bankomatuose išsigryninantiems daugiau kaip 500 eurų. „Swedbank“ nustatyta maksimali išsigryninimo suma – 580 eurų, už papildomus gryninimus taikomas 0,4 proc. mokestis. DNB bankas nuo rugpjūčio 1 d., nepriklausomai nuo išgrynintos sumos, taikys vienkartinį 30 euro centų mokestį. Bankų atstovų teigimu, tokiais žingsniais Lietuvoje siekiama skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais.

„Alternatyvą turi rinktis žmonės. Žmogus turi apsispręsti, kokia forma savo pinigus jis nori turėti – ar grynais, ar kortele, kurią jam siūlo bankai, ar dar kokia kitokia forma. O ne bankai, dirbtinai didindami įkainius“, – teigė V. Mazuronis.

Darbo partijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didieji šalies bankai apie naujus mokesčius prabilo panašiu laiku.

„Daryčiau prielaidą, kad tie žingsniai yra derinti todėl, kad vienas bankas priima tokius pačius apribojimus prieš keletą mėnesių, kitas – prieš vieną dieną, trečias – dar po poros mėnesių. Atsitiktinumais aš netikiu“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...