captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euras iškraipo įprastinį Europos prekybos balansą

Europos vienybę simbolizuojantį eurą žlugdo didžiulis prekybos disbalansas tarp eksporto galiūnės Vokietijos ir jos prekybos partnerių Portugalijos, Italijos, Airijos, Graikijos bei Ispanijos, pasižyminčių prekybos ir biudžeto deficitais, rašo naujienų svetainė businessinsider.com.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Europos vienybę simbolizuojantį eurą žlugdo didžiulis prekybos disbalansas tarp eksporto galiūnės Vokietijos ir jos prekybos partnerių Portugalijos, Italijos, Airijos, Graikijos bei Ispanijos, pasižyminčių prekybos ir biudžeto deficitais, rašo naujienų svetainė businessinsider.com.

Vokietijos metinė eksporto vertė siekia 1,5 trilijono JAV dolerių ir yra artima JAV eksporto lygiui (1,6 trilijono dolerių). Vis dėlto reikia nepamiršti, kad Vokietijos gyventojų skaičius siekia 81 mln., o JAV gyvena net 317 mln.

Vokietijos ekonomikos augimas smarkiai priklauso nuo eksporto apimčių. Ši šalis pasižymi dideliu prekybos perviršiumi kaip ir Kinija, Taivanas ar Nyderlandai.

Kuomet Vokietijos eksporto apimtis nuo 2000 iki 2008 m. išaugo 65 proc., vidaus rinkos paklausa stovėjo vietoje. Kitaip tariant, eksportui neaugant Vokietijos ekonomiką apima štilis.

Nyderlandai yra dar viena didelėmis eksporto apimtimis pasižyminti šalis, turinti tik 16 mln. gyventojų.

Tuo metu šalys, tapusios tokių valstybių, kaip Nyderlandai ar Vokietija, prekių realizavimo rinkomis, garsėja milžinišku prekybos deficitu.

Pavyzdžiui, Italijos viešoji skola siekia 137 proc. BVP.

Bankrutavus daug importuojančiai ir aibę skolų turinčiai euro zonos šaliai, kokia yra Graikija, iškiltų klausimas – kas pirks visas prekes iš eksportuojančių šalių?

Dauguma šių prekių buvo įsigytos su skola, o kuomet šalis skolininkė bankrutuoja, nebelieka pinigų vokiškoms, olandiškoms ar kiniškoms prekėms pirkti.

Nors euras turėjo sukurti efektyvesnę ekonomiką, panaikindamas su skirtingomis valiutomis susijusius kaštus, tačiau jį įvedant buvo nepaisyta to, kad euro zonos šalys turi labai skirtingą ekonominio išsivystymo lygį.

Produktyvumo, skolos ir prekybos deficito lygio skirtumai euro zonoje yra akivaizdūs. Euras Vokietijai suteikė struktūrinį konkurencinį pranašumą, nes importuojančiose valstybėse vokiškos prekės tapo pigesnės negu vietoje pagamintos.

Pagal produkcijos gamybos kaštus ir produktyvumą Vokietija aplenkė kitas euro zonos šalis.

Be to, euras neigiamą prekybos balansą turinčioms valstybėms buvo žalingas ir dar dėl vienos priežasties. Ši valiuta leidžia daug skolų turinčioms šalims ir toliau skolintis dideliais kiekiais už tai mokant žemas palūkanas.

Tai reiškia, kad euras padeda nuslėpti šių valstybių ekonomikų silpnumą, o, neturėdamos nacionalinės valiutos, jos negali pastarosios devalvuoti. Valiutos devalvacija atkurtų įprastinius paklausos ir pasiūlos bei kredito ir skolos balansus tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių.

Jeigu vietoje euro Graikija šiandien turėtų drachmą, jos vertė Vokietijos markės atžvilgiu smarkiai nukristų ir tokiu būdu vokiškos prekės graikams pabrangtų ir jų būtų pradėta pirkti mažiau.

Graikijos biudžeto deficitas susitrauktų, o skolintojai pradėtų reikalauti aukštesnių palūkanų normų už šalies vertybinius popierius. Tai priverstų vyriausybę sumažinti skolinimąsi ir išlaidas.

Tačiau dabar skirtingoms šalims naudojant eurą, jo devalvuoti, norint atkurti prekybos balansą, negalima.

Vokietijai belieka nepavydėtina užduotis gelbėti jos prekes įsigyjančias šalis, kurios pasinaudojusios euro stiprumu per daug skolinosi ir vartojo.

Kita vertus, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Airijos gyventojai dabar susiduria su skaudžiais taupymo padariniais.

Išeitys yra tik dvi. Arba Vokietijos ir kitos didelį eksporto perviršį turinčios šalys ir toliau gelbės daugiau importuojančias euro zonos valstybes, arba pastarosios bankrutuos.

Jeigu Berlynas leis silpnesnėms valstybės bankrutuoti neišmokėjus skolų, euras nukentės, o Vokietijos eksportas į kitas ES šalis sumažės. Tačiau jeigu Vokietija taps visų viltis praradusių valstybių skolintoja, pastarosios mokesčių mokėtojų kantrybė taip pat greitai išseks.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...