captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikų politologas: nėra ko ieškoti atpirkimo ožių kitur

„Nėra ko ieškoti atpirkimo ožių kitur – didžiausia atsakomybė tenka patiems graikams“, – teigia Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje ir Yale`io (Jeilio) universitete studijavęs politologas Dimitris Sotiropoulos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Nėra ko ieškoti atpirkimo ožių kitur – didžiausia atsakomybė tenka patiems graikams“, – teigia Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje ir Yale`io (Jeilio) universitete studijavęs politologas Dimitris Sotiropoulos.

Mokslininkas būgštauja, jog Graikijos laukia sunkūs laikai. „Grexit“ – išėjimas iš euro zonos, jo manymu, būtų graikams katastrofa. D. Sotiropoulus interviu Vokietijos naujienų portalui spiegel.de aiškina nepritariantis tiems, kurie dėl Graikijoje susidariusios padėties koneveikia Vokietijos politikus.

– Graikai svaria dauguma atmetė Europos Sąjungos (ES) reikalavimus – taupymo programą – ir švenčia. Bet ar iš tiesų tas „ne“ suteikia progą švęsti? Gal jau veikiau – nerimauti?

– Dauguma išties švenčia. Nes mano, jog taip sustiprino savo vyriausybę ir dabar yra daugiau vilties tikėtis, kad reikalai pakryps į gera. Ekonominis nuosmukis tęsiasi jau penkeri metai, taigi tai yra iš nevilties kylantis džiaugsmas. Tačiau jie švenčia ir, jų manymu, demokratijos pergalę, kad štai, demokratiniu būdu galima pakeisti šalies kursą.

– Neatrodo, kad džiaugtumėtės drauge.

– Ar yra priežasčių džiaugsmui, paaiškės tik tada, kai žinosim kitą skolintojų sprendimą, kitaip tariant, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) nuspręs, ką toliau daryti.

– Ko Jūs tikitės?

– Abejotina, kad jie keistų dabartinį kursą ir sutiktų su Graikijos vyriausybės reikalavimais. Manau, kad dauguma graikų patikėjo dabartinės vyriausybės įtikinėjimais, esą, vos 48 valandoms nuo referendumo praėjus, su skolintojais bus pasiektas susitarimas.

– Tai kaip dabar bus?

– Dabar veikiausiai bus pateiktas pats paskutinis skolintojų siūlymas. Jame Atėnams bus suformuluoti griežto taupymo įpareigojimai, turintys konsoliduoti šalies ekonomiką. Jei ir vėl juos atmesim, beliks tik vienas kelias – trauktis iš euro zonos. Norėtųsi tikėtis, kad tai bus kiek galima švelnus perėjimas, o ne panikos kupinas iškritimas, kad europiečiai padės mums tame kelyje.

– Kokias pasekmes turėtų euro pabaiga Graikijos gyventojams?

– Tai būtų ekonominė nelaimė ir socialinė katastrofa. Ūmai Graikija pasijustų esanti anapus saugios valiutos zonos, kuri ekonomiškai silpnesnėms šalims yra tarsi užuovėja. Graikija nebeturėtų jos teikiamo saugumo ir jai tektų su savo drachma atsilaikyti be galo kompleksiškame stiprių valiutų pasaulyje. Pajustume nepakeliamą spaudimą ir smigtume į dar gilesnę krizę. Bijau, kad labai išaugtų infliacija, dėl ko labiausiai nukentėtų vargingieji, o ne turtingieji. Sykį mes jau patyrėme 25 procentų infliaciją – tai buvo 1981-aisiais, prieš įstojant į ES.

– Prieš referendumą buvo kurstomos nuotaikos prieš Vokietiją plakatais, kuriuose buvo užsipuolami kanclerė Angela Merkel, finansų ministras Wolfgangas Schäuble. Ar pritariate šiai kritikai Vokietijos adresu?

– Dėl susidariusios padėties esame kalti mes patys, graikai. Mes visada turėjom didelių ekonominių sunkumų. Todėl pasaulinė bankų ir ekonomikos krizė mus taip giliai sukrėtė. Per visą tą laikotarpį valstybė daug stipriau gynė ir rėmė viešąjį, o ne privatų sektorių. Be to, verslininkai, gydytojai, advokatai, ūkininkai ir amatininkai nemokėjo mokesčių. Pastaruoju metu šis tas pasikeitė, tačiau šios struktūros privalo būti iš pamatų reformuotos. Vokietija ir kitos šalys skolintojos turėjo kur kas griežčiau reikalauti šių reformų, užuot pasitenkinusios mokesčių pakėlimu ir išlaidų apkarpymu.

– Ar sutiktumėte su nuomone, kad Graikijoje išdidumas ir pasipūtimas vaidina kur kas didesnį vaidmenį nei ekonominis ir politinis racionalumas?

– Šiame pasaulio krašte taip jau yra. Čia stipriausia ideologija yra nacionalizmas, jį remia politikai, mokyklos, masinės medijos ir netgi bažnyčia. Tai yra ideologija, ypač krizinėse situacijose skatinanti veikti pagal emocinius modelius.

– Ar finansų ministro Yanio Varoufakio atsistatydinimas palengvina padėtį?

– Be abejo. Esu tikras, kad kitas politikas, kėlęs tuos pačius reikalavimus ir laikęsis tos pačios pozicijos, kaip ir Varoufakis, būtų veikęs sėkmingiau. Varoufakio būdas prisidėjo prie tos situacijos, į kurią esame patekę.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close