captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kainų pokyčiai daro įspūdį net ir G. Nausėdai

Paslaugų ir maitinimo įstaigų kainų pokyčiai kursto aistras ir nuogąstavimus, kad nuo liepos nebelikus prievolės kainas skelbti dviem valiutomis, jos dar labiau šoks į viršų.
 © DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Paslaugų ir maitinimo įstaigų kainų pokyčiai kursto aistras ir nuogąstavimus, kad nuo liepos nebelikus prievolės kainas skelbti dviem valiutomis, jos dar labiau šoks į viršų. Išaugusias kainas fiksuoja ne tik paprasti kavinių lankytojai, bet ir SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris tvirtina ir turguje šiemet išleidžiantis kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad kainos kavinėse dėl euro tikrai nedidėjo, o „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pataria nesistebėti didėjančiomis kainomis – taip mes greičiau pasieksime Europos Sąjungos vidurkį.

Pusmetį ne Lietuvoje gyvenęs vilnietis Saulius DELFI pasakojo savo kailiu pajutęs gerokai pasikeitusias kainas.

„Grįžau skeptiškai žiūrėdamas į žmonių skundus dėl pabrangimo, tačiau mėnuo Lietuvoje, per kurį susipažinau su kainomis, man kelia siaubą. Galutinis taškas buvo tai, kad bare už „Kronenburg" alų sumokėjau 3,5 eur – 12 Lt. Pabrangę viskas: butų nuoma, jau nekalbu apie išaugusius agentūrų mokesčius. Mane pribloškė gėlių kainos – vasarą už paprastą rožę prašoma 2 eurų, už puokštelę – 6 eurų. Gėles turgelyje perku nuolat pas tą pačią pardavėją – ji tikrai kainų nekonvertavo, o sukūrė „iš akies“. Manau, gėlės pabrango dukart“, – dėstė jis. Pašnekovo nuomone, žmones veikia optinė apgaulė, nes atrodo, kad vienas ar du eurai nėra brangu.

„Už kirpimą mokėdavau 30 Lt, dabar moku 12 eurų (41 Lt). Daug kas suapvalinta iki euro, dviejų, trijų – kol nesupranti, kad euras tris kartus vertingesnis už litą, viskas atrodo nebrangu. Priminsiu, kad mano aplinkoje daugeliui draugų atlyginimai nekito, aš, save priskiriantis viduriniam sluoksniui, turiu taupyti ir bandyti sudurti galą su galu“, – kalbėjo Saulius.

Turguje sumoka iki dviejų kartų daugiau

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino pastebįs augančias kainas.

Gitanas Nausėda. K. Vanago (BFL) nuotr.

„Kaip dažnas kavinių lankytojas, aš matau, kad kainos ryškiai padidėjo ir tai vyksta visą pastarąjį pusmetį. Galima sakyti, kad kai kur kainų pokytis buvo iki 30 proc. Pirkėjams tyliai sutinkant arba pernelyg nesipriešinant, pardavėjas kainą pakelia. Paslaugų sektoriuje sėlinanti infliacija yra pastebima. Čia tas pats kaip su varle, jeigu ją po truputį kaitini, ji pernelyg nesijaudina ir taip išverda, o jeigu staigiai pradedi kaitinti, ji iššoka iš puodo. Mes, kavinių lankytojai, esame šiek tiek panašūs į tas varles, kurias po truputį kaitina“, – DELFI sakė ekonomistas.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad labiausiai brango meniu esantys patiekalai, o dienos pietų kainos arba nekito visai, arba didėjo nedaug.

„Nes čia yra didelė konkurencija, ypač Vilniaus centre. Visi daugmaž žino, kokia yra dienos pietų kaina, todėl nėra taip lengva vienašališkai ją pakelti. Tačiau tikrai vyksta slenkantis užsisakomų iš meniu patiekalų brangimas“, – sakė G. Nausėda. Gerokai padidėjusias kainas pašnekovas fiksuoja ir turguje.

„Aš galiu drąsiai sakyti, kad turguje vaisiai uogos pabrango 1,5–2 kartus. Kasmet birželį pradedu vaikščioti į turgų ir pirkti braškes, trešnes. Šiemet matau, kad išleidžiu iki dviejų kartų daugiau. Žinoma, galima dalį išlaidų nurašyti prastesniam derliui, bet, manau, kita pasekmė yra euro įvedimas. Man atrodo, žmonės, susiformuoja vidinį buferį, kad eurais kaina neatrodo didelė ir retas, kuris ją paverčia į litus“, – sako G. Nausėda.

Tiesa, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šių paslaugų ir prekių kainų pokyčiai nedaro didesnės įtakos statistinio vartotojo krepšeliui.

Dosniau duoda arbatpinigių

Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad kainos kavinėse dėl euro įvedimo nesikeitė, o jų pokytį galėjo lemti kitos priežastys.

Evalda Šiškauskienė © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Aš nepasakyčiau, kad kainas lemia euro įvedimas, nes viešbučiai ir restoranai seniai dirba su eurais, daugiausiai priima atsiskaitymus kortelėmis. Visi žiūri tik į euro apvalinimus, tačiau reikia žiūrėti, kaip yra su kuro, produktų kainomis, kokios yra rinkos sąlygos. Pavyzdžiui, gal daržovės atpigo, o kava pabrango, viskas yra labai įvairiai“, – DELFI komentavo ji.

Pagrindiniu pokyčiu po euro įvedimo pašnekovė įvardija arbatpinigių dydžius: iš pradžių žmonės buvo pasimetę ir palikdavo gerokai mažiau arbatpinigių, o dabar jų palieka dosniau.

„Mano nuomone, labiausiai kainos pakilo paslaugų sferoje, pavyzdžiui, plaukų dažymas, manikiūras ar masažai. Jeigu kainos bus rodomos ir litais, ir eurais, taip niekada ir nepriprasime prie naujos valiutos. Aš manau, kad tą bambagyslę reikia nukirpti. Kiek mums pasakojo latviai, reikia maždaug metų, kad pradėtume skaičiuoti tik eurais“, – sakė E. Šiškauskienė.

Reikia įžvelgti teigiamų dalykų

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pataria kainų didėjimą pažvelgti iš gerosios pusės.

„Aš sutinku, kad paslaugų kainos daugelyje vietų pabrango, galbūt ne taip dramatiškai, kaip dažnai atrodo, tačiau nemanau, kad tai yra problema, nes tai yra tiesiogiai susiję su gyventojų pajamomis. Jeigu mes norime, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio, turime tuo pačiu metu susitaikyti, kad ir paslaugų kainos artės prie to vidurkio, prekių kainos jau yra beveik priartėjusios, o paslaugų kainos sudaro 40 proc. ES vidurkio“, – DELFI sakė jis. Lietuvos atlyginimai sudaro 25 proc. ES vidurkio. Statistikos departamento

Nerijus Mačiulis. T. Lukšio (BFL) nuotr.

duomenimis, paslaugos pirmąjį šių metų pusmetį brango, o prekės – pigo. Balandį paskelbta, kad per metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 2,4 proc., o paslaugų padidėjo 3,5 proc. Pasak ekonomisto, taip pat nereikia pamiršti, kad nedarbo lygis mažėja, atlyginimai didėja, minimalus atlyginimas taip pat auga.

„Taigi yra ir kitų šalutinių veiksnių, kurie gali kelti paslaugų kainą. Noriu pabrėžti, kad kai kalbame apie kirpėjus, santechnikus ar statybininkus, jų pajamos labai tiesiogiai priklauso nuo jų paslaugų kainos. Kaip kirpėjas ar reklamos dizaineris gali uždirbti didesnes pajamas, jeigu nebrangsta jo paslauga. Dėl to nereikėtų baimintis, kad kažkokios paslaugos brangsta, nes tai kelia jų darbo užmokestį ir sukelia teigiamą grandininę reakciją, dėl kurios paskui didėja vidutinis atlyginimas šalyje“, – komentavo N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad nepaisant stringančio eksporto, Lietuvoje ir toliau privačiame sektoriuje augo vidutinis darbo užmokestis – pirmąjį ketvirtį jis padidėjo 5 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...