captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti rusų turistų netekusiai Palangai

Muzika, prekėmis bei apartamentais Palanga daugybę metų orientavosi į poilsiautojus iš Rytų. Tačiau ko imtis šiam kurortui ir į kurią rinką orientuotis, kai kritęs rublio kursas ir nesaugumo nuotaikos išvaikė rusų turistus? LRT.lt pašnekovai teigia, kad galima akcentuoti ne pajūrį, o sveikatingumo paslaugas.
Palanga, Annos Vanagės (BFL) nuotr.
Palanga, Annos Vanagės (BFL) nuotr.

Muzika, prekėmis bei apartamentais Palanga daugybę metų orientavosi į poilsiautojus iš Rytų. Tačiau ko imtis šiam kurortui ir į kurią rinką orientuotis, kai kritęs rublio kursas ir nesaugumo nuotaikos išvaikė rusų turistus? LRT.lt pašnekovai teigia, kad galima akcentuoti ne pajūrį, o sveikatingumo paslaugas.

Dėl trečdaliu nukritusio rublio kurso Naujųjų metų sutikimą Palangoje rusai užleido lietuviams. Vasaros sezoną situacija geresnė netapo – Palangoje turistų iš Rusijos yra kur kas mažiau nei praėjusiais metais.

Palangoje įsikūrusių svečių namų „Vila Vitalija“ šeimininkas Rimantas Garolis portalui LRT.lt teigia, kad šį sezoną praktiškai neturi turistų iš Rusijos, nors anksčiau jie sudarydavo iki 15 proc. visų klientų. „Turime keletą rezervacijų iš Rusijos, bet kur kas mažiau nei anksčiau. Anksčiau per vasarą atvykdavo 10 šeimų, dabar vietas užsisakė 2 šeimos. Praktiškai nebeatvyksta rusų iš Maskvos, sumažėjo srautai ir iš Baltarusijos“, – sako verslininkas.

Kone perpus – 40–50 proc. – mažiau turistų iš Rusijos šią vasarą sulaukė ir viešbutis „Gabija“. Pardavimų ir rinkodaros vadovė Kristina Telpokaitė teigia, kad dėl sumažėjusių turistų srautų iš Rusijos viešbutis reagavo: pradėjo priimti užsieniečių grupes, kurios anksčiau viešbutyje neapsistodavo, buvo reguliuotos kainos, liberalizuota apmokėjimo tvarka. „Be to, jei anksčiau priimdavome užsakymus ilgesniam laikotarpiui, tai dabar priimame ir trumpesnio laikotarpio užsakymus“, – portalui LRT.lt komentavo K. Telpokaitė.

Poilsis pajūryje, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Jos teigimu, turistai iš Rusijos yra reikšmingi visame pasaulyje, ir nesiorientuoti į šią rinką esą būtų neprotinga, tačiau dabartinė situacija, kai stambus klientas nebegali atvykti, verčia kažko imtis.

„Reikia orientuotis į kitas rinkas. Nėra taip, kad Palanga niekada nesiorientavo – kurortas pristatomas Skandinavijos šalyse, vyksta parodos Vokietijoje, tačiau turi būti bazė, dėl ko čia vertėtų važiuoti ir ką mes galėtume pasiūlyti kitai rinkai. Tai, ką mes turime, Rusijos rinkai labai tinka, o ar mes esame tinkami kitoms rinkoms, reikėtų analizuoti – ko reikėtų ir kaip viskas turėtų atrodyti, ar tikrai galime pakviesti juos čia atvykti ilsėtis po savaitę ar tris“, – svarsto pašnekovė.

Ekonomistas: turime pasiūlyti daugiau nei siaurą pajūrio ruožą

Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra labai priklausoma nuo turistų iš kaimyninių šalių. Pagrindinės šalys, iš kurių atvyksta daugiausia turistų į Lietuvą, yra Rusija, Baltarusija, Lenkija, Latvija ir Vokietija. „Akivaizdu, kad pasiekti ir įtikinti atvykti į mūsų šalį tolimesnių šalių turistus kol kas nepavyko. Pirmiausia turbūt yra informacijos stoka – kodėl jie turėtų atvykti atostogauti į Lietuvą, o ne kitas valstybes“ – samprotauja ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, neaišku, ar reikėtų diskutuoti apie Lietuvos strategiją pritraukiant turistus ir galvoti tik apie Palangą, nes ji vasaros metu esą labai tankiai apgyvendinta, ir turistams iš Vakarų valstybių atostogauti tokiame kurorte turėtų būti labai nepatrauklu: „Užimtumas didžiulis, gyventojų tankis, ypač savaitgaliais, netgi nemalonus, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos perkrautos, o paplūdimiuose nėra vietos. Mes savo pajūriu negalime būti patrauklūs ir lygintis su Viduržemio jūros pakrante.“

N. Mačiulis, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Kita problema, pasak ekonomisto, yra klimato sąlygos – „pakenčiamas klimatas Lietuvoje yra tik 2–3 mėnesius.“ Be to, kaip portalui LRT.lt teigė N. Mačiulis, daugelis šalies kurortų, išskyrus Druskininkus, neturi paslaugų, kurias galėtų pasiūlyti visus metus. „Pajūrio kurortai turėtų aktyviau vystyti infrastruktūrą, kuri ten leistų atostogauti ir poilsiauti ne tik vasaros mėnesiais. Palangai reikėtų save pozicionuoti ne kaip pajūrio kurortą, bet turbūt daugiau reklamuoti sveikatingumo paslaugas, kurti sveikatingumo infrastruktūrą, teikti sporto paslaugas“, – siūlo ekonomistas. 

Anot N. Mačiulio, Palangos įvaizdis ir paslaugų infrastruktūra dabar yra orientuota į vidutinių ir žemesnių pajamų poilsiautoją, kuris neturi didelių poreikių ar lūkesčių, nes jam esą užtenka pajūrio ir vietos pavalgyti. „Pavyzdžiui, skandinavus galima sudominti aukštos kokybės sveikatingumo, sporto paslaugomis, ir tikrai nereikia tokio masto ir kičo, koks dabar dominuoja Palangoje. [...] Mes tikrai turime daugiau ką pasiūlyti nei tą siaurą pajūrio ruožą. Lyginant su Latvija, mūsų pajūris daug mažesnis, ir turime daug mažiau galimybių čia vystyti infrastruktūrą“, – LRT.lt kalbėjo ekonomistas.

Siūlo kurti tipinį kurorto vaizdą

Kad Lietuvą būtų galima reklamuoti kaip pigių ir aukštos kokybės medicinos ir sveikatingumo paslaugų teikėją, sutinka ir Vaida Jurkeniene, apgyvendinimo portalo Priejūros.lt specialistė. „Vakaruose visos medicinos, SPA, sveikatingumo paslaugos labai brangios, todėl Lietuvą tikrai galima būtų reklamuoti kaip pigių ir aukštos kokybės medicinos ir sveikatingumo paslaugų teikėją, turintį ir išvystytą turizmo infrastruktūrą tiek pajūryje, tiek kaimo turizmo sodybose“, – sako specialistė.

V. Jurkėnienė mano, kad Palangai vertėtų pasinaudoti tais šablonais, kuriuos reklamuoja ir parduoda visos kelionių agentūros, ir kurti tipinį kurorto vaizdą – su gultais paplūdimyje, pavėsinėmis ir pan.

„Pažiūrėjus į Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Turkijos ir kitų kurortų reklamas, visur galima pamatyti tas pačias detales. Lenkijos pajūrio kurortai net puošiasi palmėmis, nors tai nėra tipinis mūsų gamtos augalas, kad atitiktų tą kurortų įvaizdį. Nesakau, kad mums reikėtų palmių Palangoje, bet tam tikras detales, kurios asocijuojasi su poilsiu, verta panaudoti. Poilsis paplūdimyje ant pledų apskritai vakariečiams labiau primena turgų nei kurortą. Paplūdimio kavinių – plastikinių pavėsinių vaizdas taip pat nelabai atitinka vizualius vakariečių lūkesčius“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Jurkėnienė.

Pasak specialistės, pirkdamas poilsį žmogus visų pirma perka to dalyko idėją, savo viziją, todėl esą kelionių agentūrų jau sukurtus ir žmonių sąmonėje įtvirtintus įvaizdžius kur kas paprasčiau parduoti turistui, nei įtikinti, kad „apklotėlių turgus“ paplūdimyje yra labai egzotiškas ir taip pat puikus poilsis.

Kaip teigia V. Jurkėnienė, vakariečiams Palangoje nėra patrauklios ir kainos: „Suprantama, kad sezonas trumpas ir uždirbti reikia greitai, bet kainos Palangoje yra per didelės. Jos tiko rusams ir baltarusiams, tačiau išlepusiam vokiečiui ar britui apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų kainos yra per aukštos, todėl rinksis Pietuose esančius kurortus.“

T. Lukšio (BFL) nuotr.

Palangos TIC: kurortas pristatomas ne tik Rytų rinkai

Palangos turizmo informacijos centro (TIC) laikinai einanti direktorės pareigas Egidija Smilingienė tikino, jog Palanga orientavosi ne tik į rusų turistus: „Galbūt viešbučiams šie klientai buvo priimtinesni, nes jie apsistoja ilgiau ir renkasi aukštesnės klasės viešbučius, bet Palangoje yra įvairaus apgyvendinimo.“

Pasak E. Smilingienės, dalyvaujama ne tik Rytų šalyse vykstančiose turizmo parodose, bet ir Vakarų, Skandinavijos šalyse. „Per metus aplankome apie 10 parodų. Anksčiau daugiau važinėjome, dabar stengiamės vykti kartu su Klaipėdos regionu. Negalėčiau pasakyti, kad aplankome daugiau parodų Rusijoje. Važiuojame į Latviją, Baltarusiją, Oslą, Hamburgą. Praėjusiais metais lankėmės Danijoje, Vokietijoje“, – tikina E. Smilingienė.

TIC darbuotoja aiškino, jog parodose reklamuojama ne tik J. Basanavičiaus gatvė, bet ir SPA ar sanatorijos. „Pristatome Palangą kaip universalų kurortą, kur galima ir pramogauti, ir ilsėtis, ir sustiprinti sveikatą. Teigiame, kad čia yra nemažai pramogų šeimoms, jaunimui, senjorams. Tai – universalus kurortas, visko pas mus yra“, – LRT.lt teigė E. Smilingienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...