captcha

Jūsų klausimas priimtas

„The Financial Times“: Europos svajonė apie demokratiją, taiką ir klestėjimą miršta Graikijoje

Atėnų skolų krizė atspindi ne tik šiuolaikinės graikų valstybės nesėkmes, bet ir visos Europos svajonės apie vienybę, taiką ir klestėjimą žlugimą, laikraštyje „The Financial Times“ rašo apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Atėnų skolų krizė atspindi ne tik šiuolaikinės graikų valstybės nesėkmes, bet ir visos Europos svajonės apie vienybę, taiką ir klestėjimą žlugimą, laikraštyje „The Financial Times“ rašo apžvalgininkas Gideonas Rachmanas.

Per pastaruosius daugiau negu 30 metų Europa išplėtojo savąją „istorijos pabaigos“ versiją, kuri tapo žinoma kaip Europos Sąjunga. Ši idėja skelbė, kad Europos tautos praeityje gali palikti karo, fašizmo ir okupacijos tragedijas. Prisijungdamos prie ES, jos gali kartu kurti geresnę ateitį, remdamosi demokratija, įstatymo valdžia ir nacionalizmo išsižadėjimu.

Kaip teigė buvęs ES komisaras lordas Chrisas Pattenas, sąjunga sėkminga, nes europiečiai dabar leidžia laiką „ginčydamiesi apie žuvų kvotas ir biudžetus, užuot žudę vienas kitą“.

Kuomet Graikijos pulkininkai buvo nuversti nuo valdžios 1974 m., Graikija tapo naujojo modelio Europai pradininke. Šalyje demokratija buvo atkurta tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas prisijungti prie Europos ekonominės bendrijos (ES pirmtakės).

Graikija tapo dešimtąja Europos klubo nare 1981 m. Ankstyva šalies narystė ES, kuri dabar aprėpia 28 šalis, yra priekaištas tiems, kurie sako, kad Graikija visada buvo periferinė valstybė narė.

Demokratinės konsolidacijos, lydimos Europos integracijos, modelis pirmą kartą buvo įgyvendintas Graikijoje, vėliau autoritarinių režimų nusikračiusiose Ispanijoje ir Portugalijoje, o po trijų dešimtmečių nuvilnijo per visą žemyną ir aprėpė buvusias sovietinio bloko šalis.

Pačiai ES graikiško stiliaus plėtra tapo galingiausiu įrankiu plečiant stabilumą ir demokratiją žemyne. Vienas lenkų politikas, prieš jo šaliai prisijungiant prie ES, sakė: „Įsivaizduokite, kad per Europą teka didelė upė. Viename krante yra Maskva. Kitame Briuselis. Žinome, kurioje upės pusėje turime būti.“

Dabartinė krizė Graikijoje gali lemti šalies išėjimą ir iš euro zonos, ir iš pačios sąjungos. Tai pakenktų ES idėjai, kad prisijungimas prie Europos klubo yra geriausia garantija dėl ateities gerovės ir stabilumo.

Net jeigu pikta ir nuskurdusi Graikija liks sąjungoje, ryšys tarp ES ir klestėjimo bus sutrūkinėjęs. Baisi tiesa yra ne tik tai, jog ES nepavyko ištesėti pažadų dėl stabilumo ir vienybės. Pasmerkdama Graikiją ir kitas ES šalis nevykusiam ekonominiam eksperimentui – eurui, ES dabar aktyviai naikina turtą, stabilumą ir Europos solidarumą.

Galimi šio proceso pavojai yra labai ryškūs, nes Graikija yra strategiškai svarbioje vietoje. Į pietus nuo jos plyti Libijos chaosas ir kraujo liejimas, šiaurėje Balkanų nestabilumas, rytuose – pikta ir atgyjanti Rusija.

Visa tai žinant, kai kurie politikai Vašingtone mano, kad europiečiai pamiršo visas per Šaltąjį karą išmoktas strategines pamokas apie šios šalies svarbą.

Jeigu sekmadienį graikai balsuodami pritars ES skolintojų reikalavimams, tiems patiems, kuriuos jų vyriausybė tik ką atmetė, Atėnai, tikėtina, pasiliks tiek ES, tiek euro zonoje. Tačiau tai bus įbaugintos ir nusiminusios tautos sprendimas. Graikija vis dar būtų ES narė, tačiau Europos svajonė būtų mirusi.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...