captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aiškėja, kiek gali didėti vidutinė pensija: tikrai pasijaus

Jei pensijų indeksavimas prasidėtų jau kitąmet, vidutinė senatvės pensija padidėtų 15,35 euro, o kartą padidėjusi, niekada ir nesumažėtų. Tokį principą nori įteisinti naują socialinį modelį Seimui pateikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jei pensijų indeksavimas prasidėtų jau kitąmet, vidutinė senatvės pensija padidėtų 15,35 euro, o kartą padidėjusi, niekada ir nesumažėtų. Tokį principą nori įteisinti naują socialinį modelį Seimui pateikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Vyriausybės patvirtintame Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekte nurodyta, kad pensijų dydžiai ateityje priklausys nuo trijų praėjusių, dabartinių ir trijų ateinančių metų darbo užmokesčio fondo augimo.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Finansų ministerijos skelbiamu Ekonominės raidos scenarijumi ir naujausiais SADM pagrindiniais socialiniais rodikliais galima apskaičiuoti, kad vidutinė senatvės pensija, kuri gegužę siekė 251,81 euro, po indeksavimo padidėtų iki 257,45 euro.

Tačiau įstatyme taip pat numatyti keli saugikliai, kuriems įsijungus, indeksavimas būtų stabdomas.

Jei apskaičiuojama, kad išlaidos pensijoms per ateinančius ir dar kitus metus viršys šiai socialinio draudimo rūšiai skirtas pajamas, tada indeksavimas nėra taikomas.

Jis netaikomas ir tada, jei bendrojo vidaus produkto (BVP) arba darbo užmokesčio fondo pokyčiai yra neigiami. Tokiu atveju pensijos lieka nepakitusios.

Norėjo, kaip geriau...

Vilniaus Universiteto (VU) docentas ekonomistas ir vienas iš socialinio modelio autorių Teodoras Medaiskis aiškino, kad priėmus tokį įstatymą, kartą padidėjusios, pensijos nebegalės mažėti, bet jos ir didės labai atsargiai.

„Viena vertus, tikrai gerai, kad bandoma pabėgti nuo politinio turgaus į grynai techninį ir galimybėmis pagrįstą indeksavimą. Kad tai būtų ne politikų valios ir manipuliavimo, o apskaičiuoti sprendimai.

Antra vertus, visos šios prognozės – viršys ar neviršys būsimų pajamų, BVP didės ar nedidės, darbo užmokesčio fondo prognozė bus ar nebus teigiama – irgi yra techniniai, bet tam tikrą manipuliavimo pavojų vis dėlto sudaro. Nėra taip, kad ši tvarka būtų visiškai laisva nuo manipuliavimo“, – įspėjo jis.

Negana to, T. Medaiskis išskyrė ir vieną principinį nepritarimą siūlomoms pataisoms: „Pensijos ne tik didėti, bet ir mažėti turi kartu su darbo užmokesčiais. Jei dirbančiųjų gyvenimo lygis mažėja (pavyzdžiui, dėl krizės mažėja jų atlyginimai), tai ir pensijos turi mažėti. Dėl to manau, kad per krizę padarytas pensijų sumažinimas buvo teisėtas ir teisingas ir nėra reikalo dabar jų kompensuoti“.

Ekonomisto teigimu, dabar siūloma indeksavimo tvarka yra smarkiai atsargesnė dėl pensijų didėjimo ir dėl to joje iš esmės galima pasakyti, kad jos nemažės. Tačiau ji turi ir nedžiugią pusę – pensijos nedidės taip greitai, kaip tai darys darbo užmokesčiai.

Svarbūs tik pensininkai?

Ekonomistė ir Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė pažymėjo, kad 15 eurų padidėjusios pajamos daugeliui pensininkui reikštų daug.

Ji taip pat teigiamai atsiliepė apie Finansų ministerijos rengiamas prognozes, kurios svarbios dėl to, kad joms neišsipildžius gali kilti problemų dėl lėšų pensijoms mokėti stygiaus.

„Finansų ministerijos prognozės yra pačios tiksliausios. Tačiau bet kuri prognozė yra prognozė“, – pastebėjo pašnekovė.

Tačiau A. Maldeikienė neigiamai įvertino pačią pensijų indeksavimo idėją, kuri, anot jos, yra pakabinta ore bei atsieta nuo tikrovės.

„Daugumos žmonių pajamos neauga, o pensijos yra išvestinis produktas ir atsiranda kaip tam tikra mokesčių dalis“, – aiškino ekonomistė.

A. Maldeikienė pabrėžė, kad kol nėra pakankamai didelių pajamų, ji nesupranta indeksavimo šaltinių.

„Ar vėl reikės skolintis? Ar atsiranda papildomos pajamos? Jei taip, tai gal tada prisiminame, kad šioje šalyje egzistuoja mokslininkai, jauni mokslų daktarai su 400 eurų atlyginimais, gydytojai su per mažais ir jų kvalifikacijos neatitinkančiais atlyginimais. Gal tuos žmones irgi verta prisiminti?“, – klausė ji.

„Tačiau apie juos nešneka, jų nėra. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų nėra. Jie neegzistuoja ir nevalgo. Mano universitete jaunimas išeina masiškai. Prieš penkerius metus dar turėjome jaunų daktarų, o dabar liko viena. Čia ne anekdotas“, – piktinosi A. Maldeikienė.

Buvo ir kitas pasirinkimas

T. Medaiskis pasakojo, kad socialinį modelį kūrę mokslininkai SADM buvo pateikę du alternatyvius pasiūlymus dėl pensijų indeksavimo.

Pagal vieną jų, apie kurį DELFI jau anksčiau pasakojo VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, pensijos būtų susietos su atlyginimų bei užimtumo didėjimu praeityje ir neatsižvelgiant į ateities prognozes.

Tačiau kitas, jau įrašytas įstatymo projekte, SADM tiko labiau. Pats T. Medaiskis sakė negalintis išsirinkti, kuris iš dviejų jam priimtinas labiau: „Vienas turi vienokių privalumų, kitas – kitokių“.

Užsienio šalyse taikomi dar kitokie pensijų indeksavimo mechanizmai. Pavyzdžiui, Latvijoje indeksuojama tik 285 eurų neviršijanti pensijos dalis.

Didžiojoje Britanijoje pensijos kasmet didėja atsižvelgiant į atlyginimų arba kainų augimą (pasirenkant tą, kuris didesnis). Arba 2,5 proc., jei atlyginimai ir infliacija neauga.

Lietuvoje šiuo metu pensijos didinamos arba mažinamos Vyriausybės sprendimu keičiant

du dydžius – bazinę pensiją ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Seimui pritarus SADM siūlomo įstatymo projektui, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2017 metų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close