captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel priešinasi Graikijos paskutinės minutės prašymui

Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Yanis Varoufakis.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Euro grupė antradienį apsvarstys naujausius Graikijos pasiūlymus. Tai žurnalistams pranešė Euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas. Graikija antradienį negrąžins Tarptautiniam valiutos fondui 1,5 mlrd. eurų skolos, tačiau Atėnai dar tikisi paskutinę minutę susitarti su skolintojais dėl finansinės pagalbos paketo, pareiškė finansų ministras Yanis Varoufakis.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį įstatymų leidėjams pareiškė, kad Vokietija nesileis į naujas paramos derybas su Atėnais iki savaitgalį vyksiančio referendumo, sakė vienas vokiečių parlamentarų.

„Iki referendumo Vokietija negali derėtis dėl naujojo prašymo“, taip, anot vieno Krikščionių demokratų partijos parlamentaro, pasakė A. Merkel.

Graikija antradienį paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai šaliai gelbėti, likus vos kelioms valandoms iki paskutinio termino, kada Atėnai turi sumokėti skolas tarptautiniams skolintojams.

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, centro kairiųjų socialdemokratas, savo ruožtu, sakė, kad naujos derybos galėtų vykti, jeigu Graikija atšauktų liepos 5 dieną rengiamą referendumą; taip nurodė vienas jo partijos įstatymų leidėjų.

 Euro grupės narių telekonferencija dėl pastarojo Graikijos prašymo vyks nuo 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Šioje telekonferencijoje ketina dalyvauti ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.

Paskutinėmis termino valandomis – dar vienas Graikijos prašymas

Graikija antradienį paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai šaliai gelbėti, likus vos kelioms valandoms iki paskutinio termino, kada Atėnai turi sumokėti skolas tarptautiniams skolintojams.

„Graikijos vyriausybė šiandien pasiūlė dvejų metų susitarimą su Europos stabilumo mechanizmo valdyba; pagal šį susitarimą būtų visiškai užtikrintas finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola“, – sakoma antradienį paskelbtame Graikijos ministro pirmininko tarnybos pranešime.

Graikija nesumokės skolos iki galutinio termino

Paklaustas vieno žurnalisto, ar Graikija antradienį iki galutinio termino vidurnaktį atliks mokėjimą, J. Varufakis atsakė: „Ne.“

Atsakydamas į klausimą, ar yra galimybė paskutinė minutę susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl finansinės pagalbos, ministras pasakė: „Tikimės, kad taip.“

Dabartinė finansinės pagalbos Graikijai programa taip pat pasibaigs antradienio vakarą.

Vienas iš Graikijos kreditorių pirmadienį šaliai pateikė „paskutinės minutės“ pasiūlymą dėl galimų reformų, teigiama ataskaitose. Jeigu Atėnai su pasiūlymu sutiks, tuomet šaliai atsiras galimybė gauti lėšų ir skolą TVF išmokėti.

Graikijos žiniasklaida nurodo, kad vyriausybė šiuo metu aptaria pirmadienį vėlai vakare Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude‘o Junckerio pateiktą siūlymą.

Vienu iš svarbiausių naujojo pasiūlymo punktų tampa EKAS priemokos skurdžiau gyvenantiems pensininkams pokyčiai. Atėnai šios nenori atsisakyti iki 2020 metų, tačiau Europa reikalauja ją panaikinti anksčiau.

Laikraštis „Ekathimerini“ teigia, kad Graikijos vyriausybė „susidomėjusi klausė apie tai, kas buvo siūloma“, tačiau siūlymą vėliau atmetė.

Referendumo dilema

„Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?, – anksčiau pareiškė A. Tsipras, kalbėdamas per televiziją. – Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta.“

Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A. Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.

Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Plebiscito dalyviai galės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.

Laikas pasakyti „tiesą“

Pirmadienį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris karčiai priekaištavo A. Tsiprui, sakydamas, kad jaučiasi „išduotas“ jo kairiosios partijos „Syriza“ vyriausybės elgesio, pridūręs, kad atėjo laikas rinkėjams pasakyti „tiesą“.

„Ne“ reikš, kad ir kaip bus suformuluotas klausimas, jog Graikija tarė ne Europai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė J.-C. Junckeris, kuris buvo A. Cipro artimiausias, o kai kada ir vienintelis sąjungininkas per penkis mėnesius trukusias derybas.

Bet J. Varufakis, atsikirto pareikšdamas Britanijos dienraščiui „The Daily Telegraph“, kad Atėnai gali imtis teisinių priemonių, kad užkirstų kelią šalies pašalinimui iš euro zonos.

„Graikijos vyriausybė pasinaudos visomis mūsų teisinėmis priemonėmis“, – laikraštis citavo ministrą.

„Gauname patarimų ir neabejotinai svarstysimės galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. ES (Europos Sąjungos) sutartyse nenumatomas išėjimas iš euro zonos, ir mes atsisakome jį priimti. Mūsų narystės (nutraukimas) negali būti svarstomas“, – pareiškė jis.

Pačioje Graikijoje, kurios bankai nedirbs ištisą savaitę, sukrėsti gyventojai rikiavosi ilgose eilėse prie bankomatų, o kai kurie laukė po kelias valandas, kad galėtų išsigryninti didžiausią leidžiamą sumą – 60 eurų per dieną.

„Staigi arba lėta mirtis“

 „Atrodo, kad teks balsuoti dėl staigios mirties arba lėtos mirties“, – Atėnuose skundėsi 38 metų biuro vadybininkė, vardu Maria, norinti, kad Graikija liktų Europos Sąjungoje.

„Atrodo, kad žaidimas baigtas“, – pridūrė ji.

Kita vertus, daugelis graikų palaiko vyriausybės poziciją nenusileisti skolintojų reikalavimams, kaltindami kreditorius dėl kelerius metus trukusios skausmingos recesijos savo reikalavimais smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas.

Daugiau negu 17 tūkst. žmonių išėjo į gatves Atėnuose ir šalies antrajame didžiausiame mieste Salonikuose, protestuodami prieš naujausius skolintojų pasiūlymus.

„Mūsų gyvenimai nepriklauso kreditoriams!“ – skelbė demonstrantų transparantai sostinėje.

Tačiau ne visi piktinosi kreditoriais.

„Graikijoje niekas nesutvarkyta. Jie statė šalį ant griuvėsių. Gėda. O dabar A. Tsipras, kuriam tik keturiasdešimt metų, kalba apie demokratiją“, – piktinosi vienas graikas.

„Kai A. Merkel pasirodo, graikai turi slėptis po lova. Slapstytis po lova – tu ne vyras, tu su moteriškom kelnėm. Kaip aš galiu nešaukti, kai jie geria mūsų kraują“, – šaukė vyresnio amžiaus vyriškis.

Graikijos neišvengiamas nemokumas veda šalį ir visą euro zoną į nežinomus vandenis.

Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...