captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar lietuviai nusisuka nuo „pagaminta Rusijoje“?

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Rusijai uždraudus įvežti lietuviškas daržoves, vaisius bei didelę dalį maisto produktų, nuolat stebima, kaip tai paveikė Lietuvos prekybą su Rusija.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Rusijai uždraudus įvežti lietuviškas daržoves, vaisius bei didelę dalį maisto produktų, nuolat stebima, kaip tai paveikė Lietuvos prekybą su Rusija.

Nors Rusija užtvėrė vartus daliai lietuviškos produkcijos, į Lietuvą iš Rusijos prekės ir toliau keliauja panašiais mastais.

DELFI domisi, kaip paskutiniu metu keitėsi importo iš Rusijos tendencijos Lietuvoje ir ar lietuviai nusisuka nuo rusiškų prekių. Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį iš Rusijos importuota 2 proc. daugiau nei prieš metus. Balandį į Lietuvą iš Rusijos produkcijos atkeliavo už 399,77 mln. eurų. Tuo metu eksportas, palyginus šių ir praėjusių metų balandį, yra kritęs apie 28,8 proc. (iki 282,17 mln. eurų).

Pernai metais importas iš Rusijos iš viso sudarė 5,248 mlrd. eurų. Tačiau didžiąją dalį (apie 90 proc.) sudarė mineraliniai produktai. Importas iš Rusijos be mineralinių produktų siekė 573,5 mln. eurų.

Palyginimui, visas šalies importas pernai siekė 25,89 mlrd. eurų. Taigi, Rusijai tenka apie 20 proc. viso šalies importo.

Nors šių metų balandį, palyginus su 2014 m. balandžiu, Lietuvos importas iš Rusijos padidėjo, 2014 m. fiksuotas apie 27 proc. importo iš Rusijos kritimas palyginus su 2013 m.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškina, kad pagrindinė importo iš Rusijos kritimo priežastis pernai – „Orlen Lietuva“ įsivežama žaliava. Jos kiekis pernai sumažėjo 25 proc.

„Be to, dar apie 13,6 proc. sumažėjo kaina, tai dėl to bendra apimtis krito apie 40 proc.“, – komentavo ekonomistas. Daug mažesnę įtaką importo sumažėjimui, pasak ekonomisto, darė gamtinių dujų importo kritimas, nors suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje buvo oficialiai atidarytas praėjusių metų pabaigoje.

Pasak G. Nausėdos, dujų Lietuva pernai įsigijo 12,4 proc. mažiau nei 2013 m., o dujų kaina sumažėjo – 5,4 proc. Kaip jau minėta, energetikos sektoriuje nenaudojamos prekės Rusijos importe sudaro vos apie 10 proc. Atmetus mineralinius produktus, daugiausia Lietuva iš Rusijos perka trąšų. 2014 m. jų įvežta už 108,73 mln. eurų.

Antra vieta po trąšų atitenka geležies ir plieno prekėms. Jų pernai Lietuvoje įvežta už 64,46 proc.

Taip pat pagal importo prekes lyderiaujančios pozicijos atitenka medienai ir medienos dirbiniams (38,8 mln. eurų), plastikams ir jų gaminiams (36,18 mln. eurų), riebalams ir aliejui (34,18 mln. eurų), mašinoms ir mechaniniams įrenginiams (29,84 mln. eurų), organiniams chemijos produktams (22,26 mln. eurų), geležinkelių lokomotyvams, bėgių įrenginiams (18,39 mln. eurų).

Iš Rusijos į Lietuvą keliauja ne tik pramonėje naudojamos prekės. Pagal Statistikos departamento duomenis, pernai į šalį iš Rusijos atkeliavo pašarų gyvuliams už 14,34 mln. eurų, daržovių – už 9,09 mln. eurų, vaisių ir riešutų – už 7,68 mln. eurų, žuvų – už 5,9 mln. eurų.

Ekonomistas G. Nausėda teigia, kad dėl to, jog visame importe didžiąją dalį sudaro energetikos sektoriaus žaliavos, pasakyti, ar po prasidėjusių neramumų lietuviai pradėjo pirkti mažiau rusiškų prekių, sunku.

„Galbūt kažkas ir nustojo pirkti tam tikras rusiškas prekes, bet kadangi apimtys yra mažos, sudėtinga čia politikos apskaičiuoti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto G. Nausėda pastebėjo, kad rublio nuvertėjimas rusiškas prekes daro konkurencingas užsienio šalyse, nes atsiranda galimybė pigiau jas parduoti savo šalyje.

„Bet kaip jau minėjau, gali būti, kad yra dalis klientų, kurie nėra abejingi geopolitikai ir gali imtis sąmoningos laikysenos ir nepirkti rusiškų prekių, tačiau sunku pasakyti, kiek tokių įsielektrinusių klientų yra“, – pridėjo pašnekovas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys, paklaustas, ar trąšų, daržovių ir vaisių importo iš Rusijos duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkiui kaimyninės šalies importas daro įtaką, teigė, kad galbūt dalis importuojamų daržovių ir vaisių yra reeksportuojami į kitas šalis, o trąšos į Lietuvą patenka, nors jų gaminama ir Lietuvoje, tikriausiai dėl patrauklesnės kainos.

Rusiškų produktų sumažėjo kone perpus

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad šio prekės ženklo parduotuvėse rusiškų prekių nėra daug. Šiuo metu lentynose – apie 900 skirtingų pavadinimų rusiškų produktų ir prekių: aliejaus, kečupo, majonezo, vaisvandenių, arbatos, sriubos, sulčių ir nektaro, šokolado ir kitų buities prekių. 2013 m. tokių prekių buvo apie 1500.

„Pastebime, kad rusiškų prekių paklausa mažėja, tačiau to priežastys gali būti įvairios – galbūt dalis rusiškų prekių atsisako ir dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje, tačiau viena iš svarbiausių priežasčių, sąlygojančių šių prekių pardavimų mažėjimą, mūsų sprendimas mažinti jų pasiūlą, klientams pasiūlant alternatyvą – lietuviškus produktus, kurie yra kokybiški, sėkmingai konkuruoja savo kaina ir yra vertinami mūsų šalies vartotojų“, – kalbėjo R. Saulytė.

Ji teigė, kad pirkėjai mažiau domisi rusiškomis prekėmis jau nuo 2013 m. Ir tai pastebima kalbant apie visas prekes.

Palyginus pernai metų pirmą pusmetį su šių metų pirmuoju, rusiškų prekių paklausa sumažėjo vidutiniškai 20 proc. Mažiau nuperkama rusiškos žuvies, ikrų, keptos duonos, džiuvesėlių, sulčių ir nektarų, arbatos, sriubų ir marinatų, buitinės chemijos, kosmetikos.

„Tačiau yra kategorijų, kuriuose pastebimas nedidelis paklausos augimas. Tai kepintos saulėgrąžos, limonadas, kūdikių prekės, kai kurios automobilių prekės ir žaislai“, – pridėjo pašnekovė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...