captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas penktas gyventojas artimiausiu metu tikisi savo šeimos finansinės padėties pagerėjimo

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 7 ir palyginti su geguže, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 7 ir palyginti su geguže, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su geguže, birželį gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimo ir namų ūkio finansinės padėties per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas.

Birželį 12 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo, 57 proc. – kad nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 14, 30 ir 57 proc.).

Vertindamas tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad ji pagerės, 18 proc. manė, kad pablogės, o 58 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (gegužę – atitinkamai 19, 16 ir 59 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 22 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 35 proc. – kad pablogėjo, o 41 proc. – kad nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 25, 31 ir 44 proc.).

27 proc. gyventojų nuomone, šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 24 proc. – pablogės, o 45 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (gegužę – atitinkamai 30, 19 ir 47 proc.).

Birželį 32 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 23 proc. – kad mažės (gegužę – atitinkamai 29 ir 25 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 37 proc. gyventojų, o 24 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužę atitinkamai – 38 ir 24 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 6, o kaime – minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Miesto gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 20 iki 24 proc., manančiųjų, kad bedarbių skaičius šalyje išaugs, – nuo 28 iki 30 proc., o manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis pablogės, – nuo 14 iki 19 proc.

Kaimo gyventojai pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 19 iki 26 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius augs – nuo 31 iki 37 proc. Tačiau nuo 27 iki 24 proc. sumažėjo kaimo gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Per metus (2015 m. birželį, palyginti su 2014 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.

Gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 23 iki 18 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 34 iki 37 proc. Taip pat pagerėjo nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas: prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą dalis per metus padidėjo nuo 19 iki 23 proc., o manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 28 iki 24 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...