captcha

Jūsų klausimas priimtas

Augant JAV ir ES ekonomikoms – grėsmė netekti darbo

Kontraversiškai vertinama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartis sujungtų Šiaurės Amerikos ir Europos ekonomikas ir taip paskatintų jų augimą bei sukurtų naujų darbo vietų. Tačiau dėl išaugusios konkurencijos nemažai įmonių gali bankrutuoti, o jų darbuotojai – atsidurti Darbo biržoje.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kontraversiškai vertinama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartis sujungtų Šiaurės Amerikos ir Europos ekonomikas ir taip paskatintų jų augimą bei sukurtų naujų darbo vietų. Tačiau dėl išaugusios konkurencijos nemažai įmonių gali bankrutuoti, o jų darbuotojai – atsidurti Darbo biržoje.

Daugybę techninių detalių turinčios derybos tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) atstovų nuo pat pradžių nesiklostė labai lengvai. Tačiau naujausi politikų sprendimai jas pasunkins dar labiau.

Birželio 9 dieną Europos Parlamentas atidėjo balsavimą dėl ES derybų pozicijos palaikymo. Nors kol kas europarlamentarų pritarimas derybose nėra būtinas, daugelis jį laiko gyvybiškai svarbiu, jei tikimasi viso TTIP projekto sėkmės.

Balsavimui stipriausiai pasipriešino Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, kurių pozicija TTIP atžvilgiu yra kardinaliai priešinga derybas skubinančių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bei JAV prezidento Baracko Obamos požiūriui.

Tačiau su sunkumais B. Obama susiduria ir namie. Birželio 12 dieną JAV Atstovų rūmai atmetė jo siūlomą laisvos prekybos sutartį su Azijos šalimis (TPP).

Po šios nesėkmės daugiau abejonių kilo ir dėl TTIP likimo, nes europiečiai galėjo prarasti pasitikėjimą B. Obamos administracijos gebėjimu susitarti dėl daugybės sutartyje numatytų techninių reikalavimų, pradedant automobilių tarifais, baigiant valiutų prekybos taisyklėmis.

Tačiau praėjus kelioms savaitėms B. Obama įtikino respublikonų kontroliuojamą Senatą prekybos sutartį Atstovų rūmams pateikti dar kartą, todėl viltis pasiekti susitarimą dar neprarasta.

Nauda ir žala

Remiantis skirtingais TTIP vertinančiais tyrimais, sutartis galėtų pridėti beveik 100 mlrd. eurų vien tik prie ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vokietijos Konrado Adenauerio fondas yra paskaičiavęs, kad laisva prekyba naudingiausia būtų mažoms valstybėms, nes šios į tarptautinį darbo jėgos pasidalijimą yra įsitraukusios labiau ir iš mažesnių prekybos kainų išloštų labiausiai.

„Tai tampa akivaizdu pažvelgus į Baltijos šalis, kur potencialus realaus atlyginimo augimas siekia 0.5 proc. Estijoje, 0,49 proc. Latvijoje ir 0,58 proc. Lietuvoje“, – rašoma fondo parengtoje ataskaitoje.

Būtent Lietuvoje, iš visų Europos šalių, augimas dėl TTIP būtų didžiausias.

Tačiau sutarties priešininkai aiškina, kad jai pritarus korporacijos turėtų netgi daugiau galių už suverenias valstybes. Be to, būtų sumažintas tokių sričių, kaip maisto gamyba ar finansinės paslaugos, reguliavimas.

Ir nors teigiama, kad laisva prekyba sukurs netgi daugiau naujų darbo vietų, nei sunaikins senų, tai greičiausiai neguodžia darbininkų, kurie bus priversti keisti profesijas ar ilgesnį laiką bus bedarbiais.

EK užsakymu Londone įsikūrusio Ekonominės politikos centro atliktas tyrimas parodė, kad dėl TTIP net 1 mln. žmonių gali netekti savo darbo vietų. 680 tūkst. jų – ES.

„Tai ypač palanki sutartis verslui ir patys turtingiausi dėl jos uždirbs dar daugiau, bet šimtams tūkstančių žmonių, kurie praras savo darbus, tai bus nelaimė“, – BBC radijui sakė protestuotojų grupės „War on Want“ vadovas Johnas Hilary.

Galės priekaištauti dėl būsimų pelnų

Laisvos prekybos ekspertė Helene Bank sakė, kad jai bene didžiausią nerimą kelia TTIP dalis apie verslo teisę į ateityje planuojamą pelną.

„Valstybė turėtų investuotojams atlyginti nuostolius ne tik tuo atveju, jei nuspręstų nusavinti dalį žemės, kuri priklauso bendrovei (tarkim, jeigu reikia nutiesti kelią), bet net jeigu priimtų kokį nors sprendimą, dėl kurio tie investuotojai prarastų būsimus pelnus.

Tada ta bendrovė galės skųstis teismui, kad atlygintų nuostolius. Tas pats galioja ir paslaugoms, investicijoms, prekėms, bei visų šių sričių reguliavimui“, – DELFI sakė ji.

H. Bank teigimu, tai atbaidys politikus nuo bet kokių naujų sprendimų, pavyzdžiui, jie negalės gerinti sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, gali prireikti keisti darbo įstatymus, nes JAV neratifikavo labai daug esminių tarptautinės darbo organizacijos konvencijų.

„Jei vyriausybė norės laimėti bylą prieš bendrovę, jai reikės atlikti vadinamąjį būtinumo patikrinimą. Bet kokį savo politinį sprendimą pagrįsti ir įrodyti, kad jis yra būtinas bei neišvengiamas“, – įspėjo ekspertė.

Demokratijos mirtis?

Tačiau TTIP ne vienintelė sutartis, dėl kurios derasi JAV ir ES. Ant derybų stalo šiuo metu guli ir Prekybos paslaugomis susitarimas (TiSA), kuriuo siekiama liberalizuoti prekybą tokiuose paslaugų sektoriuose, kaip bankininkystė, sveikatos apsauga, transportas.

H. Bank nėra patenkinta, kaip vyksta diskusijos šiuo klausimu: „Lietuvos vardu šio susitarimo derybose dalyvauja EK. Jeigu Lietuva nori kažkur išsaugoti reguliavimą, vyriausybė turi paprašyti EK, kad ji įtrauktų tą sritį į sąrašą“.

Šis procesas vyksta slaptai, todėl įvairios paslaugas teikiančių darbuotojų profsąjungos jaučiasi bejėgės, nes negali gauti informacijos.

„Man tokia sistema visiškai nepriimtina. Jeigu nustatomos kažkokios pramonės šakos, kur negalima grąžinti jokio reguliavimo, išeina, kad mes nebeturime jokios demokratijos“, – piktinosi H. Bank.

Ji teigė, kad šiuo metu labiausiai stengiasi gauti informacijos ir derybas ištraukti į dienos šviesą. „Norvegai turi tokią pasaką, kurioje trolis pavirsta akmeniu, patekęs į saulės šviesą. Tą patį norime padaryti su TiSA“, – sakė pašnekovė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...