captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos premjeras nesutinka mažinti pensijų ir didinti mokesčių

Euro zonos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje rinkosi į išskirtinį posėdį, kuriame Atėnai turėtų pateikti naujausius siūlymus, kaip reformuoti ekonomiką, kad gautų Europos šalių paskolą, reikalingą grąžinti skolą Tarptautiniam Valiutos fondui ir išgelbėti Graikiją nuo bankroto bei galimo pašalinimo iš euro zonos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Euro zonos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje rinkosi į išskirtinį posėdį, kuriame Atėnai turėtų pateikti naujausius siūlymus, kaip reformuoti ekonomiką, kad gautų Europos šalių paskolą, reikalingą grąžinti skolą Tarptautiniam Valiutos fondui ir išgelbėti Graikiją nuo bankroto bei galimo pašalinimo iš euro zonos.

Padėtį apsunkina ir tai, kad indėlininkai aktyviai sekina Graikijos bankų išteklius, vien ketvirtadienį buvo atsiimtas milijardas eurų, o per tris dienas – daugiau negu du su puse milijardo. Todėl Graikijos vyriausybė, atrodo, bus priversta imtis kapitalo kontrolės, jeigu ir šiandien nieko nepavyks sutarti.

Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas nutarė sušaukti skubų lyderių posėdį po to, kai nieko nepasiekė finansų ministrai. Atėnai užsispyrė ir kategoriškai nevykdo skolintojų reikalavimų skirti mažiau lėšų pensijų sistemai ir didinti PVM, bet, kaip visada, tvirtina turį naujų siūlymų.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras atmetė galimybę pagal susitarimą su skolų naštos slegiamos šalies tarptautiniais kreditoriais sutikti su pensijų karpymu, didesniais energijos mokesčių tarifais ir pertekliniu biudžetu.

 „Esame čia, kad sudarytume perspektyvų ekonominį susitarimą“, – sakė A. Tsipras dar prieš derybas.

Graikijos premjero biuro išplatintame pareiškime pažymima, kad „pernelyg didelio pirminio biudžeto pertekliaus atsisakymas, atlyginimų ir pensijų apsauga, staigaus ir neracionalaus elektros kainų šuolio išvengimas yra raktai į tokį susitarimą“.

Graikai skilo į dvi stovyklas

„Žmonės nesileis šantažuojami!“,  „Šalis neparduodama!“, – skelbia plakatai Atėnuose, Euro zonos lyderių susitikimo išvakarėse. Tačiau pati Graikija pasidalijusi – vieni ragina valdžią nenusileisti skolintojams, kiti –atvirkščiai - nežaisti su likimu eurozonoje. 

Bendra tik visų baimė dėl ateities. Graikai masiškai atsiima indėlius iš bankų – per savaitę apie keturis milijardus eurų. Graikijos centrinio banko vadovas įspėjo šalies bankininkus, kad jei šiandien nepavyks susitarti, rytoj jų laukia sunki diena. Gali būti ribojamas pinigų išgryninimas, kad bankams nepritrūktų grynųjų. Europos Centrinis Bankas trečią kartą per savaitę leido Graikijos centriniam bankui papildomai duoti pinigų šalies bankams.

„Jau penkerius metus girdime tą patį – rytojus bus lemiamas, rytoj neturime kuo mokėti, kitą mėnesį negausite pensijų. Taigi, jau prie to pripratome. Ir gerai, kad pagaliau mus liausis smaugę“,– sakė graikas pensininkas Philipos Lukopulos.

Šiaušiasi prieš pagrindinį kreditorių

Sujudimas ir Briuselyje – nors euro zonos finansų ministrai prieš valstybių lyderių susitikimą nieko nenusprendė. Po valandos diskusijų – tik žinia, kad sprendimas bus vėliau šią savaitę.

„Nežinau jokių naujų pasiūlymų, situacija tokia pati, kaip ir buvo praėjusį ketvirtadienį. Negavome dar jokių esminių pasiūlymų“, – sakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble.

„Mano, Vokietijos vyriausybės pozicija: laikytis solidarumo kriterijų. Pastangos iš kitos pusės turi būti matomos, ir mums svarbiusias yra trijų institucijų: Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos komisijos, spendimas. Tai leis ir mums priimti sprendimus“,–  sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Kietos pozicijos derybose laikosi TVF, vienas iš skolintojų, ir tai kelia Atėnų įniršį. TVF neturėtų būti Europoje, pareiškė artimas premjero sąjungininkas vyriausybėje, esą Europai „nereikia“ tos Vašingtone įsikūrusios institucijos, kurios „darbotvarkė visai nėra europietiška“.

Tačiau būtent TVF nuo 2009 m. padeda gelbėti skolų prislėgtą Graikiją, kuri nuo to laiko nebegali skolintis tarptautinėse rinkose. Europos Sąjungos dalyvavimas didžiulės finansinės pagalbos programoje, pagal kurią skirta 240 mlrd. eurų paskolų su sąlyga, kad Graikija taupys ir imsis reformų, baigiasi šio mėnesio pabaigoje, bet TVF parama turėtų tęstis iki kitų metų kovo.

Į klausimą, kokios nuotaikos Briuselyje, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris prisipažįsta esąs sutrikęs.

Bet dar labiau sutrikę atrodo Atėnai – šio mėnesio pabaigoje TVF reikia grąžinti pusantro milijardo eurų, o liepą ir rugpjūtį – šešis su puse milijardo ECB.

Lyg norėdamas suerzinti Europos lyderius, Graikijos premjeras apsilankė Rusijoje, bet jokios finansinės paramos Maskva nepasiūlė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...