captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikija be euro: kas atsitiktų?

Nors Graikijos problema iki šiol dar nėra išspręsta, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad išsipildžius dramatiškiausiam scenarijui – šaliai atsisakius euro – pasekmes pavyks išgyventi.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nors Graikijos problema iki šiol dar nėra išspręsta, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad išsipildžius dramatiškiausiam scenarijui – šaliai atsisakius euro – pasekmes pavyks išgyventi.

„Graikija yra šalis, kuri ilgą laiką gyveno ne pagal pajamas. Jeigu ji būtų neįstojusi į euro zoną, galbūt šiandien ji būtų laimingesnė, nes būtų turėjusi savo rankose pinigų politikos svertą, t. y. valiutos kursą savo ekonominei politikai reguliuoti. Bet taip neatsitiko, graikai norėjo tapti euro zonos nariais, o Europos Sąjunga pažiūrėjo atlaidžiai į šį jų norą ir juos praleido, nors vienas Mastrichto kriterijų buvo pažeidinėjamas“, – priminė G. Nausėda.

G. Nausėda mano, kad Graikijai dabar yra susidaręs įspūdis neva jos pasitraukimas iš euro zonos pastarajai būtų tragedija, tačiau ekonomistas mano, kad Europos Sąjunga (ES) šį įvykį išgyventų.

„Būtų laikinas akcijų kainų kritimas, euro susilpnėjimas, bet tai, ko gero, išeitų į naudą ES, nes padėtų geriau eksportuoti ir šiek tiek paskatintų infliaciją, taip, atsirastų precedentas ir atsirastų šiokia tokia teisinė problema, bet šiuo metu tuo precedentu nelabai kas ir norėtų pasinaudoti“, – kalbėjo G. Nausėda, primindamas, kad šių metų situacija nepanaši į 2010-uosius, kai iš euro zonos dėl skolų galėjo būti pašalinta ir daugiau valstybių.

Kas vyktų Graikijoje po po pasitraukimo iš euro zonos, jis prognozuoja, kad smūgį patirtų šalies bankų sistema, ekonomika išgyventų recesiją ir, veikiausiai, Vyriausybę reikėtų perrinkti.

„Kai kas (kalbėdami apie Graikijos ir euro zonos padėtį – DELFI) mėgsta analogiją, kad dabar du žmonės važiuoja automobiliu 90 km/h greičiu, priekyje – betoninė siena ir kuris anksčiau iššoks. Aišku, niekas nenori iššokti, bet kad neatsitiktų taip, kad iki paskutinės sekundės abu bus automobilyje ir užsimuš. Bet žodis užsimuš, manau, netaikytinas šaliai ar organizacijoms“, – sakė jis.

Vertindamas Graikijos ir euro zonos atstovų derybas, ekonomistas mano, kad jos primena gydytojo ir ligonio situaciją, kai sergantysis pyksta, kai gydytojas liepia imtis veiksmų ir jam aiškina, kaip pastarasis turėtų dirbti.

„Žinoma, yra šalių, kurios turi didesnę skolą palyginti su BVP nei Graikija, tai yra, pavyzdžiui, Japonija. Bet ji turi savo valiutą ir yra investuotojų, pasirengusių investuoti, skolinti savo valstybei. Tuo tarpu graikai, ko gero, savo valstybe nebepasitiki. Belieka tikėtis išorinės pagalbos, bet norint jos sulaukti, reikia imtis tam tikrų veiksmų, kurie padėtų“, – dėstė ekonomistas.

Skelbta, kad Tarptautinis valiutos fondas buvo pakviestas prisidėti prie pagalbos Graikijai 2009-ųjų pabaigoje, kai skolų naštos slegiama šalis nebegalėjo skolintis tarptautinėse rinkose. ES dalyvavimas didžiulėje gelbėjimo programoje, pagal kurią šaliai buvo suplanuota skirti 240 mlrd. eurų paskolų mainais į drastiškas taupymo priemones ir reformas, turi baigtis šio mėnesio pabaigoje, o TVF pagalba buvo numatyta iki 2016 metų kovo.

Derybos tarp Graikijos ultrakairiosios vyriausybės ir jos tarptautinių skolintojų pateko į aklavietę nerandant kompromiso dėl reformų, kurių reikalaujama manais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Imta kalbėti ir apie galimybę pratęsti Europos pagalbą.

Graikijos vyriausybė į finansinės pagalbos pratęsimą žiūri kaip į galimybę išjudinti šalies ekonomiką ir griežtai atsisako imtis naujų taupymo priemonių. Vyriausybė taip pat nori, kad būtų sumažinta Graikiją slegianti milžiniška skola, kuri kovą sudarė 312,7 mlrd. eurų arba 174,7 proc. šalies BVP.

Tarptautiniai skolintojai atmetė virtinę Atėnų pasiūlymų, teigdami, kad šalis turi įgyvendinti tas reformų ir taupymo priemones, kurių iš jos reikalaujama. Graikijos valstybės reikalų ministras ir artimas A. Cipro sąjungininkas Alekas Flamburaris šeštadienį sakė, kad Atėnai pateiks peržiūrėtus pasiūlymus, kurie „pašalina spragą“, tačiau prognozavo, kad Graikijos kreditoriai visgi nebus jais patenkinti, pranešė šalies žiniasklaida.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close