captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai skolos yra tokios didelės kaip Graikijos, jos tampa kreditorių problema

Kvadrilijoną jenų (arba beveik 9 trln. dolerių) – maždaug tiek pernai pasauliui buvo skolinga Japonija. Kartu su Italija, Portugalija, Belgija, Airija, Graikija, Japonija yra tarp tų šalių, kurių skola viršija 100 proc. bendrojo vidaus produkto – vadinasi, jeigu viskas, ką sukuria šalies ūkis per metus, būtų atiduota tų valstybių skolintojams, ant jų pečių vis tiek liktų nemaža skolos našta. Tačiau, nors šios skolos yra beveik negrąžinamos, niekas nepanikuoja. Net ir dėl Japonijos, kurios skola viršija 200 proc. BVP. Kodėl?
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Kvadrilijoną jenų (arba beveik 9 trln. dolerių) – maždaug tiek pernai pasauliui buvo skolinga Japonija. Kartu su Italija, Portugalija, Belgija, Airija, Graikija, Japonija yra tarp tų šalių, kurių skola viršija 100 proc. bendrojo vidaus produkto – vadinasi, jeigu viskas, ką sukuria šalies ūkis per metus, būtų atiduota tų valstybių skolintojams, ant jų pečių vis tiek liktų nemaža skolos našta. Tačiau, nors šios skolos yra beveik negrąžinamos, niekas nepanikuoja. Net ir dėl Japonijos, kurios skola viršija 200 proc. BVP. Kodėl?

Kai skola yra didelė – tokia, kad jos nepavyktų grąžinti net ir atėmus iš žmogaus ar valstybės visas pajamas, ji tampa ne tik skolininko, bet ir skolintojo problema.

Būtent todėl Vokietija kantriai sėda prie derybų stalo su, įvairių Europos pareigūnų teigimu, nerimtai ir vaikiškai nusiteikusia Graikija.

Akivaizdu, kad Graikija savo skolų sugrąžinti nesugebės, todėl reikia ieškoti instrumentų, kaip sušvelninti padarinius, kurie, pasak Prancūzijos finansų ministro Pierre'o Moscovici, gali būti katastrofiški.

Istorija moko, kad išsisukti iš padėties yra du pagrindiniai būdai – nuvertinti skolą per infliaciją ir ekonomikos augimą, arba bankrutuoti. Akivaizdu, kad valstybės su didelėmis skolomis turės anksčiau ar vėliau pasirinkti vieną iš šių kelių. 

Japonijos skola gali tapti nekontroliuojama

Balandį Japonijos skola siekė 226 proc. BVP. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įspėjo, kad, vyriausybei nesiėmus rimtų struktūrinių reformų, per 30 metų skola gali išaugti iki 400 proc.

Organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria sakė, kad vien tik monetarinio stimulo ir stipresnio ekonomikos augimo neužteks Japonijai iš duobės ištraukti, kurioje pastaroji tupi jau du dešimtmečius.

„Japonijos ateitis priklauso nuo to, kaip bus užtikrintas ilgalaikis fiskalinis tvarumas. Biudžeto deficitui siekiant 8 proc. BVP, skolos lygis užprogramuotas augti ir toliau“, – sakė jis.

Prieš metus didžiausiu Japonijos skolintoju tapo šalies centrinis bankas – iš jo Japonija yra pasiskolinusi apie 20 proc. visų pinigų. Antras pagal dydį skolintojas yra draudikai, apie 13 proc. skolos pasidalija vietos bankai, daugiau nei 8 proc. yra paskolinę užsienio subjektai.

Kita įspūdingą skolų kuprą užsiauginusi valstybė yra Jungtinės Amerikos Valstijos – JAV yra skolinga beveik 18 trln. dolerių, skola sudaro daugiau nei 100 proc. bendrojo vidaus produkto.

Mąstome ne apie kainą, o apie mėnesio įmoką

Dar 2004 metais JAV skola buvo 7,4 mlrd. dolerių. Per 10 metų ji išaugo daugiau nei dvigubai. „Forbes“ apžvalgininkas Mike'as Pattonas rašo, kad galimybė skolintis privertė kitaip mąstyti – pavyzdžiui, galvojame, ne kiek kainuoja butas ar automobilis, o kokia yra mėnesio įmoka.

Kol kas valstybės atideda skolos problemos sprendimą ateičiai refinansuodamos skolas – skolas dengia naujomis paskolomis.

Be to, pabrėžia jis, galimybė skolintis lėmė ekonomikos augimo bumus devintajame, dešimtajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje. Taigi, didėjant skolai, augo ir žmonių gyvenimo standartai.

Daugiausia JAV paskolinusi valstybė yra Kinija – per 1,26 trln. dolerių. Antra pagal dydį – Japonija, (1,215 trln. dolerių). Iš žemiau pateikiamos lentelės matyti, kad vasarį Japonija buvo aplenkusi Kiniją. 

Kol kas valstybės atideda skolos problemos sprendimą ateičiai refinansuodamos skolas – skolas dengia naujomis paskolomis.

„Nemaža dalis valstybių tų skolų niekada nesugebės grąžinti“, – 15min.lt sakė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kaip valstybės susidorodavo su didelėmis skolomis. Faktas, kad didžiuliai įsiskolinimai niekada taip ir nebuvo grąžinti.

Prasiskolinusi Graikija

Viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu apie skolas yra kalbama tiek daug, yra ant bedugnės krašto atsidūrusi Graikija. Jos, kaip ir kitų prasiskolinusių valstybių, skola yra ir kitų problema. O ypač Vokietijos.

Pastarąjį kartą euro grupė dėl Graikijos posėdžiavo praėjusį ketvirtadienį. Nors šios derybos vadintos lemiamomis, jokio sprendimo taip ir nepavyko priimti. Europos pareigūnų tonas buvo kaip niekad griežtas. TVF vadovė Christine Lagarde sakė: „Tam, kad vyktų derybos, kambaryje turi būti suaugusiųjų.“ Nepaisant to, Europa nepasidavė – dar kartą sės prie derybų stalo.

Prancūzijos finansų ministras aiškino, kad Graikijos pasitraukimą iš euro zonos Europa išgyventų. Tačiau to vis tiek bus siekiama išvengti. Didžiąją dalį Graikijos skolų sudaro įsiskolinimai užsienio subjektams.

Metų pradžioje Graikijos skola siekė 323 mlrd. eurų. Vokietija yra paskolinusi 56 mlrd. eurų, Prancūzija – 42 mlrd. eurų, Italija – 37 mlrd. eurų, kitos euro zonos valstybės – 34 mlrd. eurų, TVF – 32 mlrd. eurų ir t.t.

Istorijos pamokos

Vyriausybių bandymus išspręsti skolų problemas per pastaruosius 200 metų yra tyrę profesoriai Carmen Reinhart, Vincentas Reinhartas ir Kennethas S. Rogoffas.

Kai ekonomika auga, skolai toliau nedidėjant, ji sudaro vis mažesnį procentą BVP. Jų teigimu, ideali problemos sprendimo strategija yra stiprus ekonomikos augimas, kurį pasiekti, žinia, yra sunku. Profesoriai pateikia ir ortodoksinių sprendimo variantų, kai vyriausybės, skatindamos ekonomiką, didino viešąsias išlaidas, arba priešingai – kėlė mokesčius ir mažino išlaidas, arba kombinavo šiuos instrumentus tarpusavyje.

Tačiau 70 skolos atvejų tarp 22 išsivysčiusių valstybių nuo 1800 iki 2014 m. analizavę mokslininkai labiau pasitiki heterodoksiniais metodais. Tarp tokių – dalinis bankrotas arba skolos restruktūrizavimas, ypač užsienio skolos.

Po Pirmojo pasaulinio karo visa Europa, išskyrus Suomiją, tą padarė su savo skola JAV – tarp tą padariusių valstybių buvo Prancūzija, Vokietija, Italija, Didžioji Britanija.

Tą, tik su savo vidaus skola, padarė ir JAV. Didžiosios depresijos metu prezidentas Franklinas Rooseveltas privertė visą žmonių laikytą auksą mainyti su vyriausybe nustatytu kursu. Be to, ilgainiui peržiūrėtos visos sutartys, paremtos auksu. Skola taip pat nyko dėl infliacijos, nors ji nebuvo suplanuota.

Su skolomis kovoti padeda ir taktika, vadinama finansine represija. Tokiu atveju palūkanų normos tampa neigiamomis. Tai reiškia, kad JAV skolintojai galiausiai sutinka su tokiomis palūkanomis, kurios yra mažesnės už infliaciją, kitaip tariant, suteikia paskolas JAV kaip itin nerizikingai skolininkei.

Kodėl jie sutinka su tokiomis sąlygomis? Tai yra naudinga turtuoliams, kuriems tokių obligacijų laikymas yra apsauga nuo didžiulių nuostolių. Profesoriai rašo, kad užsienio valstybė taip pat perka tokius „nerizikingus“ vertybinius popierius, kad jų valiuta nenuvertėtų dolerio atžvilgiu.

Per Pirmąjį pasaulinį karą šalys labai įsiskolino ir, matydamos, kad ta našta labai sunkiai slegia pečius, pradėjo spausdinti pinigus, ir tie spausdinti pinigai užkišo tą skolą, – pasakojo Ž. Mauricas.

„Kodėl niekas dabar nepanikuoja, kad JAV, Japonija, Didžioji Britanija turi didelę skolą? Tos šalys gali bet kada prispausdinti pinigų ir supirkti savo obligacijas. Vyriausybės obligacijas superka centrinis bankas, jeigu niekas kitas neperka. Tą, beje, ir daro dabar Japonija. Iš dalies tą daro Jungtinė Karalystė, Europos centrinis bankas – perka visų šalių obligacijas, išskyrus Graikijos ir Kipro“, – Ž. Mauricas pasakojo apie 2 pagrindinius skolos problemos sprendimo būdus.

Vienas jų – aukščiau jau aprašytas istorijoje išbandytas būdas sukelti infliaciją.

„Per Pirmąjį pasaulinį karą šalys labai įsiskolino ir, matydamos, kad ta našta labai sunkiai slegia pečius, pradėjo spausdinti pinigus, ir tie spausdinti pinigai užkišo tą skolą. Tai šiek tiek yra ir dabar daroma – tai yra vienas būdas skoloms grąžinti. Graikija taip ir grąžindavo skolas, kol įstojo į euro zoną. Kai tik skola pasiekdavo didesnį lygį, jie prispausdindavo pinigų, tada pašokdavo infliacija, kartu pakildavo ir ekonomika, o skola nominalia reikšme likdavo tokia pati. Taigi ją grąžinti būdavo ganėtinai paprasta“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Kitas būdas – bankrotas.

Ką reiškia valstybės bankrotas?

Argentina, kaip sako Ž. Mauricas, yra bankroto meistrė. Pastarąjį kartą jį bankrutavo pernai – tai jau antras kartas per 13 metų.

Ką reiškia bankrotas? Jo padariniai valstybei gali labai skirtis priklausomai nuo to, kas yra didžiausi valstybės skolintojai – jeigu tai yra vidaus skolintojai, ypač komerciniai bankai, ekonomikai bus sunkiau išgyventi tokį bankrotą. Jeigu skolintojai yra užsienio subjektai, tuomet migrena prasideda būtent jiems.

 „Jeigu skolintojai buvo vidiniai, tai yra komerciniai bankai, gyventojai, verslas, tai bankrotas gali labai smarkiai pakenkti vidaus ekonomikai. Po bankroto dažniausiai seka bankų krizė, tai atsitiko ir Argentinoje, nes bankais pradedama nepasitikėti, žmonės puola atsiimti pinigus. Baisiausia, kad kurį laiką dingsta pasitikėjimas ir ekonomine sistema, ypač finansų, ji linkusi stagnuoti, nes pinigai yra kaip alyva ekonomikos varikliui. Kai pasitikėjimo nebėra, pinigai pradedami dėti į kojines, arba keičiami į auksą, ir tada ekonomika stoja“, – aiškino ekonomistas.

Ekonominiu požiūriu geriau bankrutuoti tuomet, kai skolintojai yra užsienio valstybės.

„Jeigu Graikija bankrutuotų, ji patirtų milžinišką spaudimą iš euro zonos šalių, nes Vokietija yra daugiausia paskolinusi Graikijai. Jeigu graikai negrąžina paskolų vokiečiams, pastarieji nieko negali padaryti, nes graikai yra suvereni valstybė. Gali, aišku, bandyti juos išmesti iš euro zonos, Europos Sąjungos paramos teikimą sustabdyti. Bet tai yra viskas. Problema yra tų šalių, kurios skolina, jei tai yra išorės skolintojai. Graikijos atveju taip ir yra“, – sakė Ž. Mauricas.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close