captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokesčiai, kurių neišvengsime: NT ir automobilių

Viso nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių apmokestinimas yra neišvengiamas, jų galima tikėtis ir kitąmet, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Gitanas Nausėda. K. Vanago (BFL) nuotr.
Gitanas Nausėda. K. Vanago (BFL) nuotr.

Viso nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių apmokestinimas yra neišvengiamas, jų galima tikėtis ir kitąmet, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„NT ir automobilių mokesčiai Lietuvoje gali pasirodyti per artimiausius 3-5 metų, na, NT mokestis jau yra įvestas, bet aš kalbu apie jo kartelės nuleidimą tiek, kad apimtų didesnę dalį turto“, – dėstė G. Nausėda.

Ekonomistas suabejojo, ar tokie mokesčiai gyventojams atneštų naudos, ar tik dar pasunkuntų jų mokesčių naštą.

„Tada klausimas, ar tam tikros visuomenės grupės, kurioms stengiamasi padėti, štai, mažinant darbo mokesčių naštą nenukentės dėl to labiau, kad jiems kaip būsto ir automobilių savininkams reiks prie kasos susimokėti daugiau negu jie gavo naudos?“, – klausė jis.

Pasak jo, tuomet kiltų gyventojų nepasitenkinimas, nes jų lūkesčiai bus nepateisinti.

Jis šmaikštavo, kad Lietuvoje veikiausiai automobilių yra tiek pat kiek mobiliųjų telefonų, tačiau juos apmokestinus, tai gali paskatinti jų registraciją kaimyninėse šalyse.

Paklaustas, ar platesnis NT apmokestinimas pakels NT kainas, G. Nausėda sako, kad toks svarstymas yra logiškas, bet verta prisiminti, kad NT mokestis nėra naujiena.

„Kol kas rinkoje net gandų nėra, kad tai bus daroma, tad rinka poveikio nejaučia“, – dėstė G. Nausėda.

Kartu jis priminė, kad galimą poveikį NT rinkos kainoms plačiau apmokestinus šią turto rūšį silpnintų ir tokie veiksniai kaip šalies ekonomikos augimas bei atlyginimų didėjimas.

G. Nausėda laikosi nuomonės, kad siūlymai panaikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir kompensuoti jį PVM, NT bei automobilių mokesčiais – nepagrįsti.

„Norint finansuoti negautas pajamas iš GPM, reikėtų padidinti PVM iki 30–31 proc., o ne 25 proc., kaip teigia iniciatoriai. Už tokį PVM padidinimą mums nuoširdžiai padėkotų Latvijos, Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių prekybininkai. Pakėlus PVM iki maksimaliai toleruotinų 25 proc., didžiąją dalį „skylės“ reikėtų uždengti turto ir automobilių mokesčiais, o tai verstų nustatyti drakoniškas jų sąlygas“, – mano ekonomistas.

Jis primena, kad Lietuva nėra izoliuota ekonominė „sala“, todėl drastiškai pakėlus PVM tarifą, suintensyvėtų pirkimas Lenkijoje ir Latvijoje, o planuojamos įplaukos būtų nesurinktos

„GPM pakeitimas kitais mokesčiais nėra neutralus atskirų visuomenės grupių atžvilgiu – daugiausiai laimi ekonomiškai aktyvūs gyventojai, gyvenantys nuomojamame būste, o pralaimi pensinio amžiaus žmonės, turintys nuosavą būstą, – kalbėjo G. Nausėda. – Elgtis su gyventojų pajamų mokesčiu reikia apdairiai – tai yra antrasis pagal svarbą nacionalinio biudžeto pajamų šaltinis.“

Jis laikosi nuomonės, kad GPM ir socialinio draudimo įmokas reikia mažinti laipsniškai, nors tai nėra labai efektyvu gyventojams palengvinant mokesčių naštą.

Įvertino socialinį modelį

G. Nausėda įvertino socialinio modelio pasiūlymus: ekonomistas kelia klausimą, ar ši reforma iš tiesų yra kompleksiška, ar atkartoja anglosaksų šalių modelius.

Jis vardija, kad planuojamos permainos yra kelių rūšių ir pasveikinti galima tai, kad modelis yra kompleksiškas, bet atsakoma ne į visus kylančius klausimus.

Jis įvardijo kelis reformos kompleksiškumą rodančius pavyzdžius: planuojama atsisakyti 8 val. kasdienės darbo laiko trukmės, įvesti darbo sutarčių įvairovę, mažinti atleidimo iš darbo įspėjimo terminus iki 1 mėn., o išeitines išmokas iki 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat padidinti bedarbio pašalpą ir ją susieti su draudimo įmokomis ir didesniu diferencijavimu pagal nedarbo trukmę.

„Lankstesnis darbuotojų atleidimas, taip, tai yra sprendimas, kuris sumažina garantijų darbuotojui, tačiau čia pat padedama pagalvėlė nedarbo draudimo srityje, kad darbą praradęs žmogus gali tikėtis ir ilgesnio laikotarpio, kada jis gaus bedarbio išmoką, ir didesnės sumos, ir didesnės išmokos priklausomybės nuo jo mokėtų įmokų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kartu bazinės pensijos finansavimą laipsniškai perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, pensijų socialinio draudimo tarifą mažinti po 1 proc. punktą dvylika metų, nustatyti „Sodros“ įmokų lubas. Taip pat norima indeksuoti pensijas, kitaip skaičiuoti minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Pasak G. Nausėdos, nustačius „Sodros“ įmokų „lubas“ atsirastų realesnės prielaidos diskutuoti apie progresinius mokesčius.

Visgi, jis mano, kad mažėjančio pensijų socialinio draudimo tarifo finansavimas ekonomikos augimo pajamomis yra rizikingas.

„Ekonomikos augimas kiekvienais metais nėra garantuotas, todėl galimas biudžeto deficito padidėjimas. Į ekonomikos augimo pajamas tiesis daugybė kitų „alkanų“ rankų, tai gynybos išlaidos, valstybinio sektoriaus atlyginimų kilimas ir panašiai. Be to, socialinės reformos finansavimas naujais mokesčiais turi vykti atsargiai, kad nepablogintų padėties tų visuomenės grupių, kurioms norima „padėti“, – apibendrino G. Nausėda.

Šie metai – sunkesni

G. Nausėda dėsto, kad pernai 3 proc. augęs Lietuvos BVP, šiemet stiebsis lėčiau. Jei pirmą šių metų ketvirtį augimas siekė 1,5 proc., tai metų pabaigoje prognozuojamas 2,6 proc. Lietuvos BVP augimas.

„Aišku, tikėtis dabartinėmis sąlygomis didesnio augimo ir nebuvo galima tikėtis, apie tai kalbėjo ir kiti kolegos ekonomistai“, – dėstė G. Nausėda.

2016 m. numatomas šalies ekonomikos augimas bus geresnis ir turėtų siekti 3,5 proc., rodo SEB banko prognozės.

Kalbėdamas apie eksporto šakas, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad liūdna tai pastebėti, bet eksporto srityje iki šiol sėkmingesniais rodikliais pasižymėjo statyba, o apdirbamoji pramonė prie eksporto prisidėjo bene penkis kartus mažiau.

Anot G. Nausėdos, Lietuvos rodikliai nebeturėtų blogėti, nes, ekonomisto manymu, jis jau pasiekė dugną, o tuo tarpu vidaus rinka ir toliau atliks „pagalvės“ vaidmenį.

Vertindamas namų ūkių vartojimą, G. Nausėda priminė, kad namų ūkiai yra labai stipriai psichologiškai paveikiami subjektai.

DELFI primena, kad pernai vasarą namų ūkių nuotaikos buvo susvyravusios.

Tačiau G. Nausėda paaiškina, kad namų ūkiai pernai nerimavo prieš euro įvedimą, o šiemet žiemą jų nuotaikos ir vartojimas normalizavosi, tad ir toliau turėtų išlikti panašiame lygmenyje.

Visgi, Lietuvos vartotojų elgesį, pasak G. Nausėdos, galėtų pabloginti prastėjanti geopolitinė situacija ir nerimas dėl Rusijos – Ukrainoskonflikto.

Kartu ekonomistas atkreipė dėmesį, kad ir eksporto rodikliai yra ne tokie prasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Šiokia tokia paguoda yra, kad eksporto nuosmukį lėmė ne apimties, o kainų kritimo veiksnys – naftos pigimas“, – sakė G. Nausėda.

Tai reiškia, kad šalies ekonomikos garvežys – eksportas – apsukas lėtina dėl bendrų pasaulinių aplinkybių.

Jis pastebi ir įdomią tendenciją: Latvija vejasi eksporto į Rusiją apimtis ir belieka stebėti, ar jai pavyks užimti svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės vietą.

Be to, eksporto perspektyvas pagerina į gerąją pusę pasikeitusi Lietuvos palyginamoji bazė, besivystantis euro zonos ekonomikos augimas ir pastebimi pirmieji trečiųjų rinkų paieškos vaisiai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...