captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbai, iš kurių neįmanoma išgyventi

Beveik kas dešimtas dirbantysis Lietuvoje susiduria su skurdo rizika, penktadalis visų dirbančiųjų uždirba minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba mažiau. Tad kokios yra profesijos, iš kurių neįmanoma išgyventi?
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Beveik kas dešimtas dirbantysis Lietuvoje susiduria su skurdo rizika, penktadalis visų dirbančiųjų uždirba minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba mažiau. Tad kokios yra profesijos, iš kurių neįmanoma išgyventi?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė įvardijo, kad beveik kas dešimtas dirbantysis susiduria su skurdo rizika: 2013 m. tokių dirbančiųjų buvo 9,1 proc., rodė „Eurostat“ duomenys. Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio. Ši riba 2013 m. buvo 811 litų (234,88 eurų) per mėnesį vienam žmogui arba 1703 litai (493,22 eurų) šeimai, kurioje yra iš du suaugę bei du vaikai iki 14 metų.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad skurstančiojo portretą sudaro kelios socialinės grupės: pusė skurstančiųjų yra bedarbiai, o likusieji – vieniši tėvai ir daugiavaikės šeimos.

„Dirbantieji ir skurstantieji yra dažniausiai tie, kurie vieni augina vaikus arba turi daugiavaikes šeimas. Lietuvoje ypatingai prasta situacija su parama šeimoms: jeigu tėvai mažai uždirba, paramos jie negauna, nes šeimoms pašalpų yra mokama nedaug ir dažniausiai tuomet, kai šeima visiškai nuskursta“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, dirbantiems ir skurstantiems vaikų tėvams buitį palengvintų vaikams skiriama papildoma parama, nepaisant to, ar tėvai dirba.

Dažnai tokiose šeimose dirbantys tėvai nebūtų priskiriami prie skurstančiųjų, jei jų šeimose nebūtų vaikų, bet yra vaikai, o valstybė šeimai su vaikais beveik nepadeda, tad visas namų ūkis patenka tarp skurstančių“, – paaiškina jis. Pasak jo, nors dalis dirbančiųjų ir skurstančiųjų gali apie dalį iš šešėlio gaunamų pajamų nutylėti, svarbus ir kitas faktorius: skurdo riba skaičiuojama nuo vidutinių gyventojų pajamų, tad dėl šešėlinės ekonomikos dalies šis rodiklis taip pat atrodo mažesnis nei yra iš tiesų. „Skurdo riba Lietuvoje yra nuspaudžiama žemyn dėl neapskaitomų šešėlinių pajamų: tarp skurstančiųjų patenka mažiau žmonių, nei patektų įtraukus ir šešėlines pajamas. Tokiu atveju skurdo riba pakiltų aukštyn ir po ja patektų daugiau žmonių“, – mano R. Lazutka.

Pašnekovas mano, kad didelė dalis dirbančiųjų ir skurstančiųjų yra mažiausias algas gaunančių profesijų atstovai, tačiau primena: skurdo riba skaičiuojama pagal šeimos pajamas. „Lietuvoje minimalaus darbo užmokesčio dydis dažnai yra artimas skurdo ribai, tad net vieniši, uždirbantys minimalią mėnesio algą žmonės gali skursti, nekalbant apie minimalias pajamas uždirbančias šeimas“, – apibendrino jis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ne daugiau kaip minimalų darbo užmokestį uždirba penktadalis visų dirbančiųjų, kurie dirbo tiek visą, tiek dalį dienos. Darbo užmokesčio tyrimo 2010 m. duomenys rodo, kad mažiausiai apmokama profesija Lietuvoje buvo kirpėjai.

Į mažiausiai apmokamų specialistų 15-uką taip pat pateko vaikų priežiūros specialistai, barmenai, namų valytojai, virtuvės pagalbininkai, skalbėjai ir lygintojai, nekvalifikuoti darbininkai, biurų ir viešbučių valytojai, kiemsargiai, skalbimo mašinų operatoriai, virėjai, padavėjai, baldžiai, siuvėjai ir vairavimo instruktoriai.

Paslaugų sektoriuje – ir neapskaitomos pajamos

Mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė primena, kad paslaugų sektoriuje yra didžiausia tikimybė atsirasti neapskaitytiems pinigams. „Didžiausia tikimybė vystytis šešėlinei ekonomikai yra ten, kur už paslaugas moka gyventojai. Tokiu atveju visada bus tikimybė, kad gyventojas norės sumokėti mažiau, grynais ir tos pajamos gali būti neapskaitytos“, – mano ji. Kartu R. Bilkštytė paaiškina, kad kai kurių profesijų atstovai gali atrodyti uždirbantys mažai, tačiau to priežastis – darbas su verslo liudijimu, o ne pagal darbo sutartį ar individualios veiklos pažymėjimą.

„Kai kirpėjas dirba individualiai, pagal verslo liudijimą, jis neturi viršyti nustatytos pajamų ribos. Ši apmokestinimo forma ir sugalvota tam, kad valstybė gautų bent dalį mokesčių nuo uždirbamų pajamų, net jei ne visos yra apskaitomos“, – sako ji. Paklausta, kaip galima paaiškinti dirbančiųjų žmonių skurdą, R. Bilkštytė įvardija du šios problemos aspektus. „Pirma, dirbantieji, bet skurstantieji, gali gyventi ne tik iš įvardijamų pajamų, bet ir uždirbti iš kitų, neapskaitomų formų.

Antra, žmonių gebėjimai išgyventi iš skirtingų pinigų sumų yra sunkiai palyginami. Tie, kurių šeimos gyvena iš 5 tūkst., vargu ar gali įsivaizduoti, kaip žmonės išgyvena iš mažesnių sumų, bet yra šeimų, gyvenančių iš gerokai mažiau“, – apibendrino R. Bilkštytė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...