captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie ką, didindami MMA, galvoja politikai: visuomenę ar savo įvaizdį?

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas – savanaudiška ir veidmainiška valdžios pozicija, nes ji visą naštą užkrauna verslui, o pati vaizduoja geradarį. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas. Su tuo nesutinka Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis tvirtina, kad smulkusis verslas nuolat pasiteisina tuo pačiu – negebėjimu mokėti padidintą MMA ir bankrotu, tačiau iš tiesų, priimant šį sprendimą, jam pritarė smulkusis ir stambusis verslai bei profesinės sąjungos.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas – savanaudiška ir veidmainiška valdžios pozicija, nes ji visą naštą užkrauna verslui, o pati vaizduoja geradarį. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas. Su tuo nesutinka Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis tvirtina, kad smulkusis verslas nuolat pasiteisina tuo pačiu – negebėjimu mokėti padidintą MMA ir bankrotu, tačiau iš tiesų, priimant šį sprendimą, jam pritarė smulkusis ir stambusis verslai bei profesinės sąjungos.

„Per dvejus metus paaiškėjo, kad ne visos įmonės, ypač regionuose, gali mokėti padidintą MMA. Ypač tai turi įtaką smulkiajam ir tam verslui, kuris susiduria su finansiniais sunkumais. Toks verslas arba užsidaro, arba imasi kitų priemonių, pavyzdžiui, įdarbina žmones 0,5 etato. Tai atsispindi statistikoje. Per dvejus metus dirbančių nepilną darbo dieną Lietuvoje padaugėjo apie 15 proc.“, – LRT Radijui sako Ž. Šilėnas.

Su Laisvosios rinkos instituto direktoriumi nesutinka A. Černiauskas. Jo vertinimu, iš viso pastaruosius metus 79 eurais padidėjęs MMA vis dar nėra didelis. Anot A. Černiausko, statistika rodo, kad šiuo metu pagal MMA Europos Sąjungoje (ES) esame treti nuo galo ir toje pačioje vietoje liktume, jei MMA, kaip žadama, nuo kitų metų padidėtų iki 350 eurų.

Net ir padidėjus MMA ES esame treti nuo galo

Anot Ž. Šilėno, savaime suprantama, kad visi nori, kad žmonės uždirbtų daugiau, tačiau šiuo atveju valdžios atstovai vaidina geradarį, naudodamiesi verslu.

„Jeigu valstybė norėjo, kad žmonės uždirbtų daugiau ir našta nebūtų užkrauta vien verslininkams, ji jau seniai galėjo sulyginti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) su MMA. Dar tiksliau – neapmokestinti minimalios algos. Tuomet ir žmonės uždirbtų daugiau, ir našta nebūtų perkelta verslui“, – tikina Ž. Šilėnas.

Jo teigimu, šiuo sprendimu valdžia liepia kitiems žmonėms mokėti didesnes algas. Nors prezidentės tvirtinimu, tai – pagrindinis įrankis, Lietuvoje mažinant skurdą ir apimtį, Ž. Šilėnas prieštarauja, kad tokį patį efektą turėtų ir MMA neapmokestinimas.

„Per dvejus metus paaiškėjo, kad ne visos įmonės, ypač regionuose, gali mokėti padidintą MMA. Ypač tai turi įtaką smulkiajam ir tam verslui, kuris susiduria su finansiniais sunkumais. Toks verslas arba užsidaro, arba imasi kitų priemonių, pavyzdžiui, įdarbina žmones 0,5 etato. Tai atsispindi statistikoje. Per dvejus metus dirbančių nepilną darbo dieną Lietuvoje padaugėjo apie 15 proc.“, – atkreipia dėmesį Ž. Šilėnas ir prognozuoja, kad vėliau tai gali turėti tik dar liūdnesnių pasekmių – žmonės neteks darbo.

Su Laisvosios rinkos instituto direktoriumi nesutinka A. Černiauskas. Jo vertinimu, iš viso pastaruosius metus 79 eurais padidėjęs MMA vis dar nėra didelis. Anot A. Černiausko, statistika rodo, kad šiuo metu pagal MMA Europos Sąjungoje (ES) esame treti nuo galo ir toje pačioje vietoje liktume, jei MMA, kaip žadama, nuo kitų metų padidėtų iki 350 eurų.

„Palyginus darbo našumą, pagal duomenis, kuriuos skelbia „Eurostat“, pas mus turėtų būti gerokai didesnė ir MMA, ir vidutinė mėnesinė alga. Deja, verslas nenori su darbuotojais dalytis uždirbamais pinigais ir susiduria su problemomis – nėra specialistų. Jie nesuranda kvalifikuotų specialistų, norinčių dirbti. Ateis toks laikas, kai rasti ir nekvalifikuotų specialistų bus problema“, – sako A. Černiauskas.

Ž. Šilėnas: Vilniuje didėjantis darbo našumas neturi įtakos provincijai

A. Černiausko teigimu, smulkusis verslas nuolat pasiteisina tuo pačiu argumentu – verslas bankrutuos, nes verslininkai neišgalės sumokėti padidėjusios MMA. LRT Radijo pašnekovas akcentuoja, kad didžiausias šešėlis ir vyrauja būtent smulkiajame versle. „Teiginys, kad žmonės ima dirbti 0,5 ar 0,25 etato, kažin, ar atitinka realybę. Ar tai daroma teisėtai, ar jie tik apiforminami tokiam darbui, bet dirba visą darbo dieną ir kitą darbo užmokesčio dalį gauna vokeliuose arba kita forma – transporto, gyvenamųjų patalpų nuoma, kas versle tapo gana populiaru?“ – svarsto A. Černiauskas.

Savo ruožtu Ž. Šilėnas pripažįsta, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios dalį atlyginimo savo darbuotojams moka neoficialiai, bet pabrėžia, kad dėl to lietuvių atlyginimai bendroje ES statistikoje ir atrodo taip prastai. Jis paaiškina, kad vokeliai neatsispindi statistikoje, todėl susidaro įspūdis, kad labai daug žmonių gauna MMA, nors iš tiesų jie gauna didesnius atlyginimus. Ž. Šilėnas prideda, kad jau trečias MMA didinimas turi ir kitų pasekmių.

„MMA didinimas keletą kartų per metus privedė prie to, kad, jeigu lyginsime minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykį (ką iš tiesų ir reikėtų lyginti), tai pagal jį bendroje Europos statistikoje esame vieną iš aukščiausių vietų užimanti valstybė. Kitaip tariant, mūsų vidutinis atlyginimas, palyginus su tuo, kiek apskritai žmonės uždirba, yra pakankamai aukštas“, – tvirtina Ž. Šilėnas.

Oponuodamas teiginiui apie darbo našumą, jis pabrėžia, kad vidutinis našumas ir vidutiniai atlyginimai auga, nes yra gausu įmonių, į kurias investuota daug kapitalo, ir jose žmonės uždirba daugiau. „Iš ten ateina augantis našumas ir ten yra augantys atlyginimai, bet dėl to, kad Vilniuje atsidarė skambučių centras, žmogaus, dirbančio regione ar kaimelyje, darbo našumas nė kiek nepaaugo. Nereikia maišyti vidutinių ir mažiausių dydžių“, – siūlo Ž. Šilėnas.

A. Černiauskas: siūlymas dėl NPD – populistinis

Pasak A. Černiausko, MMA ir socialinių išmokų didinimas tapo politiniu instrumentu, o ne veiksmu, pagrįstu ekonominiais skaičiavimais. Jis akcentuoja, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ne kartą bandė susitarti su verslo atstovais ir Vyriausybe – norint didinti MMA, tai turėtų būti ekonominis, o ne politinis pagrindimas.

„Reikia pasakyti, kad naujajame darbo kodekse, vadinamajame, socialiniame modelyje yra numatytas toks mechanizmas – ekspertai turėtų nuspręsti, kada MMA turėtų didėti, pasiekus tam tikrus ekonominius rodiklius. Tai – tikrai sveikintina. [...] Šį kartą, didinant MMA, ji buvo svarstyta trišalėje taryboje ir buvo pritarta MMA didinimui iki 325 eurų. Tam pritarė ir smulkaus, ir stambaus verslo atstovai, ir profesinės sąjungos“, – tikina A. Černiauskas.

Ž. Šilėno įsitikinimu, MMA didinimas – patogi platforma politikams. Tą patį, anot specialisto, rodo ir darbiečių užregistruotas siūlymas, kad MMA nuo kitų metų liepos būtų galima padidinti iki 437 eurų.

„Tai – labai savanaudiška ir veidmainiška pozicija. Jeigu kalbame apie ekspertinį vertinimą, sutikčiau su juo. Tegul ekspertai nustatinėja MMA, bet tik su ta išlyga, kad, pavyzdžiui, pablogėjus ekonominei situacijai, MMA galėtume mažinti. Manau, kad visi, neva pasisakantys už ekspertinį vertinimą, nepasako to, kad yra situacijų, kai MMA reikėtų mažinti. Visi įsivaizduoja, kad MMA gali būti tik didinamas“, – sako Ž. Šilėnas.

Savo ruožtu A. Černiauskas oponuoja, kad, padidinus NPD, darbuotojų darbo užmokestis padidėja tik 15 proc., tačiau toks veiksmas – didelė netektis valstybės biudžetui, todėl jis negali būti atliktas.

„NPD taikomas ne tik MMA. Jis taikomas iki beveik vidutinio ir daugiau negu vidutinio darbo užmokesčio – iki 3,5 tūkst. litų arba daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Todėl siūlymas didinti NPD realių rezultatų neduoda ir yra tik populistinis siūlymas. Siūlytojai žino, kad didelė biudžeto netektis neleidžia didinti, bet reikia priminti, kad valdantieji ne taip seniai NPD padidino 100 litų (30 eurų)“, – tvirtina A. Černiauskas.

Vyriausybė posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimui nuo liepos 1 d. padidinti MMA 25-iais eurais –  iki 325 eurų. Tai jau trečias MMA padidinimas, kai dirba ši valdančioji dauguma.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...