captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Sutkus: „įdarbinus“ indėlius, bankai galėtų mokėti didesnes palūkanas

„Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra.  Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti. Įteisinus nenutraukiamo indėlio kategoriją, šiuos pinigus bankai galėtų „įdarbinti“ ir mokėti didesnes palūkanas“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus susitikime su Darbo partijos frakcija.
Įvedus Lietuvoje nenutraukiamo indėlio tipą, indėlininkams galėtų būti mokamos didesnės palūkanos. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Įvedus Lietuvoje nenutraukiamo indėlio tipą, indėlininkams galėtų būti mokamos didesnės palūkanos. A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra.  Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti. Įteisinus nenutraukiamo indėlio kategoriją, šiuos pinigus bankai galėtų „įdarbinti“ ir mokėti didesnes palūkanas“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus susitikime su Darbo partijos frakcija.

Pasak V. Sutkaus, turėtų galioti elementari logika: jeigu padedi pinigus ir sakai, kad jų metus neimsi – už tai gauni didesnes palūkanas. O jeigu atbėgsi po mėnesio ir sakysi, kad apsigalvojai, šis mechanizmas neveiks, nes  bankas negalės indėlių laisvai naudoti, kadangi žino, jog bet kada žmogus gali ateiti ir pinigus atsiimti, rašoma Lietuvos verslo konfederacijos pranešime spaudai.

Valdas Sutkus. Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Dabar visi indėliai yra trumpalaikiai, jie bankams nėra pelningi ir netgi nuostolingi, nes bankams už indėlius reikia mokėti draudimus. Siūlomi įstatymų pakeitimai atvertų duris nenutraukiamo terminuoto indėlio sutartims ir leistų bankams siūlyti kur kas didesnes palūkanas. Tokie indėliai sudarytų galimybę ir verslui skolinti šiuos pinigus, ir indėlininkams daugiau užsidirbti“, – sakė LVK viceprezidentas Stasys Kropas.

Stringa ES projektai

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairių infrastruktūros objektų rangovams – statybų, kelių, geležinkelių, inžinerinių sistemų ir informacinių technologijų įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Pasak V. Sutkaus, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Būtina pagreitinti šių konkursų organizavimą, todėl V. Sutkus ragina Darbo partiją į tai atkreipti savo deleguotų ministrų ir viceministrų dėmesį.

Verslas iš esmės pritaria, kad siektina užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, tačiau, kai kurios naujo įstatymo projekto nuostatos kelia nuostabą. Pasak V. Sutkaus, pagal šį projektą visos kokiais nors konkrečiais klausimais į politikus besikreipiančios organizacijos yra prilyginamos lobistams, kuriems taikomas sudėtingas veiklos reguliavimas ir imamas lobistinės veiklos mokestis.

Verslo atstovai taip pat ragino tęsti diskusijas dėl Darbo kodekso reformos. Pasak V. Sutkaus, dabartinio darbo kodekso šaknys siekia sovietinius laikus, jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių ir stabdo ne tik užsienio investicijas bet ir vietinio verslo plėtrą, ekonominį augimą, skatina šešėlinę ekonomiką. Tuo tarpu darbo santykių lankstumas duoda naudą visiems. Jeigu norime, kad Lietuvos darbo rinka taptų konkurencingesnė, privalome ieškoti lankstesnių, liberalesnių darbo santykių, įvairesnių darbo sutarčių formų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close