captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš greitųjų kreditų mėgėjų pernai areštuota turto už 7 mln. eurų

Dažna turto areštų priežastis – anksčiau paimtas ir negrąžintas greitasis kreditas. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. eurų, rašoma Centrinės hipotekos įstaigos pranešime. Tokį pareiškimą sukritikavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Dažna turto areštų priežastis – anksčiau paimtas ir negrąžintas greitasis kreditas. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. eurų, rašoma Centrinės hipotekos įstaigos pranešime. Tokį pareiškimą sukritikavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų.

„Palyginti nemažą tokių areštų skaičių galimai sąlygoja intensyviai reklamuojami greitieji kreditai. Tai skatina ne ieškoti kitų finansinių problemų sprendimų, o jas trumpam išspręsti, lengvai pasiskolinus. Vėliau seka dar viena paskola, skirta padengti pirmąją: matome, kad yra asmenų, skolingų beveik visoms greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms. To pasekmė – gyvenamojo būsto, automobilio areštai“ – teigia Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė.

Šiek tiek mažiau Turto arešto aktų registre įregistruota arešto aktų, priimtų pagal bankų prašymus – per pirmuosius tris šių metų mėnesius užregistruota 1010 tokių arešto aktų.

Pastebima tendencija, kad su bankais skolininkai atsiskaito vis atsakingiau, pernai per tokį pat laikotarpį gauta beveik penktadaliu (19,6 proc.) daugiau kreipimųsi nei šiemet. Panaši ir lizingo bendrovių klientų elgsena – pirmojo ketvirčio duomenimis, registruota 20,6 proc. mažiau prašymų areštuoti jų turtą.

Iš viso per pirmąjį 2015 metų ketvirtį turto arešto aktų įregistruota 14437, o tai 14 proc. mažiau nei buvo įregistruota per pirmąjį 2014 metų ketvirtį. Daugiausia, apie trečdalį, areštuota kelių transporto priemonių, žemės sklypų – 15 proc. bendro areštuoto turto skaičiaus, pastatų – 14 proc.

Per pirmus tris mėnesius areštuotas 2107 įmonių ir 11392 fizinių asmenų turtas. Asmenų, kurių turtas areštuojamas, amžius nesikeičia – dažniausiai areštuojamas 41–50 metų amžiaus moterų turtas, o vyrai, kurių turtas areštuojamas – daugiausia 31–40 metų amžiaus.

Bendras pernai Turto arešto aktų registre įregistruotų arešto aktų mastas siekia 893,5 mln. eurų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 453,7 mln. eurų. 2015 metų kovo 31 d. duomenimis Turto arešto aktų registro duomenų bazėje buvo įregistruotų 220571 turto arešto aktų.

Centrinės hipotekos įstaigos pateiktą infromaciją sukritikavo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.

„Ši informacija kelia abejonių, dėl to, ką Centrinė hipotekos įstaiga laiko „greitųjų“ kreditų bendrovėmis. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių dažniausiai teikiamų smulkiųjų vartojimo kreditų suma yra 100 eurų, o kreditai laikomi smulkiais iki 290 eurų. Įstatymu yra apribotos vartojimo kreditų palūkanos ir delspinigiai, todėl iš esmės beveik neįmanoma, kad pasiskolinus vien tik iš smulkiųjų kreditų bendrovės suma išaugtų iki 1550 eurų. Tiek, remiantis Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, siekia vidutinė arešto suma I šių metų ketvirtį“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.

Legaliai rinkoje veikiančios bendrovės smulkiuosius vartojimo kreditus (iki 290 eurų) teikia be užstato ir neįkeičiant jokio turto, tad turto areštas, tikėtina, yra kraštutinė priemonė, išieškant skolą teisminiu keliu. Analogiškų priemonių prieš neatsakingus skolininkus imasi ir bankai, kredito unijos bei kitos kreditus teikiančios įstaigos. 

Lietuvos banko duomenimis šių metų I ketvirčio pabaigoje buvo išmokėti 818 tūkst. įvairių vartojimo kreditų. Iš jų apie trečdalį (267 tūkst.) sudarė smulkūs (iki 290 eurų) kreditai. Tad 1030 turto areštų, kuriuos skaičiuoja Centrinė hipotekos įstaiga, nesudarė nė 0,5 proc. visų suteiktų kreditų.

Bankų inicijuotų turto areštų yra beveik tiek pat, nors jie suteikia keliasdešimt kartų mažiau paskolų, kurios paprastai yra didesnės kelis šimtus kartų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close