captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos padidėjo 0,7 proc. Iš viso jos sudarė 7 026,4 tūkst. tonų naftos ekvivalentu. Daugiausiai organinio kuro Lietuva vis dar importuoja iš užsienio, tad ir toliau lieka energetiškai priklausoma nuo kitų šalių.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos padidėjo 0,7 proc. Iš viso jos sudarė 7 026,4 tūkst. tonų naftos ekvivalentu. Daugiausiai organinio kuro Lietuva vis dar importuoja iš užsienio, tad ir toliau lieka energetiškai priklausoma nuo kitų šalių.

Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. 2014 m. šalies pagrindinių kuro ir energijos išteklių importo poreikis sumažėjo 10,5 proc.

Dėl nepalankių makroekonominių sąlygų ir itin didelės konkurencijos pasaulinėse degalų rinkose, naftos perdirbimo gamyklai mažinant naftos perdirbimo produktų gamybos apimtis, žalios naftos importas sumažėjo 16,4 proc. Gamtinių dujų importo lygis 2014 m., palyginti su 2013 m., keitėsi nežymiai (sumažėjo 1 proc.).

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis. Šis rodiklis 2014 m sudarė 75,2 proc. ir vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį (53,2 proc. 2013 m.). 2014 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (35,9 proc.) bei gamtinės dujos (29,4 proc.).

Pagal strategiją „Europa 2020“, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos prioritetų. Europos Sąjungos tikslas – iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 20 proc. Lietuvos tikslas yra pasiekti 23 proc. jau 2013 m. Lietuva buvo tik 0,1 procentinio punkto nuo šio tikslo ir šis rodiklis siekė 22,9 proc., o Europos Sąjungos šalių vidurkis sudarė 15 proc.

2014 m., palyginti su 2013 m., Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 5,6 proc.

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras. 2014 m. didžiausias jo kiekis (46,9 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose ir elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (41,3 proc.). Tarp visų elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojamų kuro rūšių pastaraisiais metais nuolatos didėjo kietojo biokuro panaudojimas.

2014 m., palyginti su 2013 m., kietojo biokuro dalis katilinių ir elektrinių sąnaudose padidėjo 9,6 procentinio punkto, tuo metu beveik 8,5 procentinio punkto sumažėjo importuojamų gamtinių dujų dalis. Be to, 2014 m. mažėjant šilumos bei elektros gamybos kiekiams, mažėjo mazuto ir anglies sunaudojimas.

Kasmet plečiantis vėjo jėgainių parkui Lietuvoje, vis daugiau pagaminama elektros panaudojant vėjo energiją. 2014 m. buvo pagaminta daugiau kaip 639 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, arba 6 proc. daugiau nei 2013 m., ir sudarė 14,5 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos ir daugiau kaip 5,3 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Vandens jėgainės 2014 m. pagamino 398,2 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, t. y. 23,6 proc. mažiau nei 2013 m.

Dar vienas atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Nors Lietuvoje saulės energijos potencialas nėra didelis, šio šaltinio naudojimas 2014 m. gerokai padidėjo. 2014 m. saulės jėgainėse pagaminta ir į elektros tinklus patiekta 73,0 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (2013 m. – 44,8 mln. kilovatvalandžių).

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 2,7 proc. ir sudarė 12 019,6 mln. kilovatvalandžių. Didėjo pramonės, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus ir gyventojų elektros energijos poreikis. Palyginti su 2013 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 7,6 proc. ir sudarė 4 396,9 mln. kilovatvalandžių. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 34,3 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. 2014 m. biodujų buvo pagaminta 43,9 mln. kubinių metrų, t. y. 35 proc. daugiau nei 2013 m.

Biodegalų naudojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2014 m. šalyje buvo suvartota 65,1 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,5 tūkst. tonų bioetanolio, t. y. biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 9,2 proc.

2014 m., palyginti su 2013 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 2,1 proc. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2014 m. buvo suvartota atitinkamai 36,3 ir 29,1 proc. energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,4 proc. Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota dyzelino, o namų ūkių sektoriuje – biokuro bei centralizuotai gautos šiluminės energijos.

Kelių transporte 2014 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,5 mln. tonų degalų. Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas toliau augo – 2014 m. jo sunaudota 15,9 proc. daugiau nei 2013 m., o benzino ir suskystintų naftos dujų paklausa mažėjo – atitinkamai 1,8 ir 2,9 proc.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...