captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų rinkos analitikas: Graikijos finansų ministras turi gerą humoro jausmą

Graikija – lyg ant ledo slidinėjanti karvė, kurią reikia stumtelėti ant tvirto pagrindo, pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris po skausmingų savaitgalio derybų, per kurias bandyta užsispyrusius Atėnus gelbėti nuo bankroto. Graikijos premjeras Alexis Tsipras atkerta, kad jo vyriausybė „kantriai lauks“, kol skolintojai taps realistais.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Graikija – lyg ant ledo slidinėjanti karvė, kurią reikia stumtelėti ant tvirto pagrindo, pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris po skausmingų savaitgalio derybų, per kurias bandyta užsispyrusius Atėnus gelbėti nuo bankroto. Graikijos premjeras Alexis Tsipras atkerta, kad jo vyriausybė „kantriai lauks“, kol skolintojai taps realistais.

Net Atėnų turguje – derybos su skolintojais svarbi tema, pirkėjai ir pardavėjai sako kasdien skaudžiai juntą šalies ekonomikos padėtį.

„Dirbu čia 40 metų, tokios krizės dar nemačiau. Anksčiau parduodavome tonas produktų, dabar sunku parduoti net dėžę, nes žmonės neturi pinigų“, – tikina prekiautojas Evangelos Katopodis.

Tačiau A. Tsipro vyriausybė, kurios 50 puslapių planą Europos Sąjunga vadina kairuoliška ideologija, išplaukė į dar drumstesnius vandenis. Europa puikiai suvokė – Atėnai manevruoja, patyręs Europos Komisijos pirmininkas sutikdavo A. Tsiprą lyg neklusnų jaunuolį, bet po to, kai šeštadienį graikai pasiuntė delegaciją į lemiamas derybas, pažadėję, kad skaudama širdimi, bet pasirengę kompromisui, o derybos net nepajudėjo, pradėjo plaukti nieko gera nežadanti informacija – J.-C. Junckeris sviedė servetėlę, o Graikijos vyriausybė pareiškė – skolintojai neracionalūs.

Derybos truko 45 minutes, dėl nesėkmės graikai kaltina TVF, kuris atkakliai reikalauja mažinti išpūstas pensijas, kurioms išleidžia 16 procentų pajamų, didinti prekių, taip pat ir elektros, pridėtinės vertės mokestį. Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis Vokietijos laikraščiui BILD tvirtino, esą derybas buvo galima užbaigti per vakarą, jeigu dalyvautų Angela Merkel.

„Graikijos finansų ministras turi gerą humoro jausmą. Jo nuomone, geriausia išeitis būtų nubraukti skolas, bet tuomet kiekvienas skolininkas galėtų pareikšti savo bankui – negaliu mokėti, noriu, kad skolos būtų nubrauktos. Žinoma, būna atvejų, kai skolos nubraukiamos, bet Graikijai tuomet reikėtų pasakyti – palikite eurozoną“, – teigia finansų rinkos analitikas Robertas Halveris.

Kartu su birželiu baigsis ir Graikijos gelbėjimo programos terminas, sustojusios derybos neleidžia išmokėti paskutinės 7 milijardų eurų išmokos, kurios Atėnams verkiant reikia, nes iki mėnesio pabaigos turi gražinti pusantro milijardo TVF.

Tuo metu skolų kalnas auga.

Finansų rinkos į Graikijos raginimą skolintojams būti realistais reagavo smukimu.

„Mus smukdo neaiškumas – liks ar ne Graikija eurozonoje, bet jeigu liktų, tai būtų Pyro pergalė, nieko nepasiektume. Todėl suteikime Graikijai šansą – leiskime jai išeiti“, – sako R. Halveris.

Dabar laukiama, ką ketvirtadienį nutars eurozonos finansų ministrai, kurių rankose paskolų piniginės užraktas. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as paragino nedelsiant atnaujinti derybas su Graikija, kad ji būtų išgelbėta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close