captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukšta infliacija Ukrainoje privertė atsisakyti kainų etikečių, o vaistų kainas patrigubino

Ekonomistė Olesia Verčenko tikina, kad Ukrainos prekybos centrų lentynose gulintys avokadai per metus pabrango dvigubai ir šių vaisių beveik niekas nebeperka. Kuomet likusi Europos dalis kovoja su rekordiškai žemų kainų lygiu, Ukraina nesuvaldo milžiniškos infliacijos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ekonomistė Olesia Verčenko tikina, kad Ukrainos prekybos centrų lentynose gulintys avokadai per metus pabrango dvigubai ir šių vaisių beveik niekas nebeperka. Kuomet likusi Europos dalis kovoja su rekordiškai žemų kainų lygiu, Ukraina nesuvaldo milžiniškos infliacijos.

Vien tik šių metų balandį, lyginant su analogišku laikotarpiu 2014 m., kainos pakilo 61 proc., o kai kurie produktai pabrango net tris kartus, rašo naujienų svetainė nytimes.com.

O. Verčenko yra du vaikus auginanti ekonomikos profesorė, dėstanti Kijevo ekonomikos mokykloje.

Pasak jos, metinį kainų šuolį Ukrainoje gerai iliustruoja saldainių kainos. Štai viena iš Ukrainos prezidento Petro Porošenkos įkurto konditerijos fabriko „Roshen“ gaminamų saldainių rūšių prieš metus kainavo 80 grivinų už kilogramą. Dabar kaina siekia 203 grivinas.

Tačiau ukrainiečiai šiuo metu turi labiau paploninti savo pinigines pirkdami ne tik saldainius, bet ir arbatą, obuolius ir šviežią žuvį.

Kai kurios parduotuvės, nenorėdamos naujomis kainomis šokiruoti klientų, tortų ir pyragų kainas pradėjo nurodinėti ne už kilogramą, bet už 100 gramų.

Kartą moteriai nuėjus įsigyti čiužinio, ji pamatė, kad šalia nėra nurodyta jokių kainų. Tokia situacija susiklosčiusi visose vertingas prekes pardavinėjančiose prekybos vietose.

„Pasirenki ką nori, klausi, kiek kainuoja, ir tada sprendi, ar gali tai sau leisti“, – aiškino O. Verčenko.

Aukšta infliacija šiuo metu yra tik viena iš aibės problemų, su kuriomis susiduria Ukraina.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tūkstančiai jos karių žuvo, o daugybė gyventojų iš pramoninio Donbaso regiono buvo priversti palikti savo namus.

Potencialūs investuotojai dėl šios priežasties šiuo metu taip pat vengia Ukrainos.

Šiais metais Kijevas jau susiderėjo dėl 25 mlrd. dolerių paskolos iš tarptautinių skolintojų. Iš šios sumos 17,5 mlrd. skyrė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Bendradarbiaudamas su Vakarais, Kijevas pradėjo vykdyti ir griežto taupymo bei mokesčių reformas – buvo panaikintos subsidijos energetikos pramonei ir padidinti mokesčiai verslui.

Infliaciją smarkiai išaugino drastiškas grivinos vertės kritimas, padidinęs importuojamų produktų kainas. Tuo pačiu metu vyriausybė nusprendė panaikinti subsidijų mokėjimą energetikos sektoriui, o tai lėmė elektros ir kitų energijos rūšių brangimą.

Vaistai sunkiai įperkami

Organizacijos „Ukrainos pacientai“ įkūrėjas Dmytro Šerembėjas atskleidė, kad nuo itin blogos šalies ekonomikos padėties smarkiai nukentėjo sergantys asmenys.

„Ukrainoje vaistai brangūs kaip auksas. Praėjusieji metai reiškė katastrofą pacientams“, – tikino D. Šerembėjas.

Vyriausybės išlaidos medicinai neaugo taip pat smarkiai kaip infliacija. Kijevas sveikatos apsaugos biudžetą sudarinėjo tuo metu, kai vienas JAV doleris buvo vertas 8 grivinų. Tačiau 2015 m. vasarį už dolerį buvo prašoma daugiau negu 30 grivinų, o šiuo metu – apie 21 griviną.

„Žmonės eina į vaistines ir moka tris kartus daugiau, tačiau atlyginimai yra tokie patys“, – tikino D. Šerembėjas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...