captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagal juodžiausią scenarijų Lietuvos bankams papildomai reikia 260 mln. Lt

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spaudos konferencijoje pristatė 2012 m. finansinio stabilumo apžvalgą šalyje.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spaudos konferencijoje pristatė 2012 m. finansinio stabilumo apžvalgą šalyje.

LB Ekonomikos departamento parengtame leidinyje teigiama, kad šalies finansų sistema yra stabili ir pajėgi veikti net ir nepalankiomis aplinkybėmis.

Sistema atspari šokams

Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliausko pristatyta ataskaita nurodo, kad finansų sistema Lietuvoje šiuo metu yra stabili – atspari šokams ir gebanti atlaikyti nesubalansuotumų korekciją, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ susidarymą ir sprogimą.

„Sisteminis stabilumas – gebėjimas atsispirti įvairiems burbulams ir šokams“, – sakė V. Vasiliauskas.

Apžvalgoje aptarta ir „Snoro“ banko bankroto įtaka. „Akivaizdu, kad poveikis buvo. Penkto pagal dydį, trečio pagal indelius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti“, – sakė jis.

Apžvalgoje teigiama, kad Lietuvą sukrėtęs „Snoro“ bankrotas turi tik trumpalaikį poveikį: praėjus tik vienam mėnesiui po „Snoro“ veiklos sustabdymo, indėlių sistemoje buvo sumažėję 1,1 proc., o nuo kovo mėnesio jų stabiliai daugėja. Taip pat pastebima, kad bankų pelnas 2011 m. pasiekė prieškrizinį lygį.

„Įvertinus, 2011 m. bankų veiksmus dėl kapitalo stiprinimo, tai gera žinia ta, kad bankai toliau stiprina savo kapitalą“, – sakė V. Vasiliauskas. Tuo metu draudimo rinkoje turtas augo, tačiau nuostolių – neišvengta.

Puiki žinia gyventojams – tai, kad šiuo metu yra puiki proga pasiimti paskolą būstui įsigyti. „Būsto paskolų palūkanas mes turime žemiausius per paskutinius septynis metus. Lyginant su 2008 m. tas sumažėjimams yra nuo 6,8 iki 2,9 proc. Pigu yra dabar yra imti paskolas būstui įsigyti”, – sakė V. Vasiliauskas.

Tiesa, nutylėta, kad taupūs baudžiami – daugelio bankų siūlomos palūkanos už indėlius yra mažesnės nei metinė infliacija.

Didžiausia rizika – išorės veiksniai

Didžiausią riziką šalies finansų sistemai, pasak apžvalgoje pateiktos medžiagos, kelia tokie išorės veiksniai kaip Europoje užsitęsusi euro zonos valstybių skolų krizė, galimi energetinių išteklių šuoliai, prekybos apimties susitraukimai. Apžvalgoje teigiama, kad kalbant apie euro zonos skolų krizę, tai ateityje galėtų lemti bankų skolininkų finansinę būklę, suprastinti paskolų portfelio kokybę, padidinti bankų kredito nuostolius.

„Esant tokiems veiksmams, pasekmės pirmiausiai būtų bankų klientams“, – pabrėžė V. Vasiliauskas. Kraštutinių aplinkybių metu, vienas iš hipotetinių scenarijų – toks, kad naftos kainos pakiltų net 83 proc. Veiksmai, kurių derėtų imtis siekiant suvaldyti riziką – stiprinti kapitalo bazę, ilginti įsipareigojimų trukmę, tobulinti valdymo sąrangą.

„Ypač tai pasakytina apie vietinius bankus, tą būtina daryti, ir mūsų priežiūra į tai ir orientuosis“, – sakė V. Vasiliauskas. Bankams reiktų orientuotis ir į įsigaliosiančią ES kapitalo direktyvą, tobulinti indėlių draudimo sistemą.

„Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mūsų bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau ir toliau reikėtų gausinti kapitalo atsargas. Pagal nepalankiausią – mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų – scenarijų, siekiant, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8 proc. reikalavimą, iki kitų metų pabaigos reikėtų pritraukti apie 260 mln. litų papildomo kapitalo”, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas rengia jau šešerius metus – nuo 2006 m. DELFI primena, kad, pasak LB, šios ataskaitos rengimo tikslas yra atkreipti dėmesį į vidaus ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį bei patarti rinkos dalyviams, kaip tinkamai pasirengti iššūkiams finansų sistemoje. Jose įvertinama šalies finansų sistema, daug dėmesio skiriama šalies bankų sistemos ir jos skolininkų – namų ūkių ir nefinansinių įmonių – padėčiai įvertinti.

www.DELFI.lt

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...