captcha

Jūsų klausimas priimtas

T. Fishmanas: išmokos nėra geriausias būdas paskatinti gimstamumą

Motinystės ir tėvystės išmokos nėra geriausias būdas paskatinti gimstamumą, mano Lietuvoje Baltijos investuotojų forume viešėjęs žurnalistas ir knygų autorius Tedas Fishmanas. Pasak jo, geresnius būdus skatinti gimstamumą jau naudoja Prancūzija, Danija, Švedija ir kitos.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Motinystės ir tėvystės išmokos nėra geriausias būdas paskatinti gimstamumą, mano Lietuvoje Baltijos investuotojų forume viešėjęs žurnalistas ir knygų autorius Tedas Fishmanas. Pasak jo, geresnius būdus skatinti gimstamumą jau naudoja Prancūzija, Danija, Švedija ir kitos.

„Išmokos yra ne blogiausias būdas skatinti gimstamumui, bet jos nėra tiek efektyvios. Priežastys, kodėl gimstamumas mažėja, yra kelios, o pajamos yra tik viena iš jų“, – interviu DELFI kalbėjo T. Fishmanas.

Pasak jo, šiuo metu gimstamumas JAV pamažu atsitiesia po kelerius metus siekusių istorinių žemumų nuo Didžiosios depresijos laikų. Tai – prieš septynerius metus vykusios ekonominės krizės pasekmė.

Visgi, gimstamumą riboja keli veiksniai, tai: gyventojų sveikata, visuomenėje sukuriama gerovė, taip pat ir galimybė užtikrinti vaikams prasmingą vaikystę bei neatsisakyti savo siekių.

Pašnekovas primena, kad, nors apklausos rodo, kad dažniausiai moterys nori 2–3 vaikų, uždirbančios didesnes nei vidutines pajamas jų nori jau tik 1–2.

„Jei esate moteris, kuri investuoja į savo išsilavinimą, karjerą, vaikų susilaukiate vėlai ir beveik neįmanoma susilaukti trijų. Žinoma, galite įsivaikinti“, – paaiškina T. Fishmanas.

Nors, pasak jo, Vakarų Europoje, kur moterys yra vienos sveikiausių pasaulyje, pastebima, kad vaikų susilaukiama vis vėlesniame amžiuje ir tai taip pat yra gera tendencija vertinant gimstamumą.

„Kaip padidinti gimstamumą? Jeigu mes tikimės, kad moterys norės mokytis taip pat kaip vyrai ar net labiau, bus lygiavertės konkurentės darbo rinkoje, reikia sukurti sąlygas, kurios leistų susilaukti vaikų ir visą tai daryti tuo pačiu metu. Išmokoms reikalingos visapusiškos sistemos nekompensuoja taip, kad leistų moterims gyventi šiuolaikišką ir emancipuotą gyvenimą bei susilaukti vaikų“, – mano T. Fishmanas.

Viena iš priemonių sukurti palankias sąlygas gimstamumui, yra užtikrinti ankstyvąjį vaikų ugdymą ir, anot pašnekovo, to nauda turi du aspektus.

„Pirmiausia, investicija į vaikų išsilavinimą nuo 2,5 iki 5–6 metų duoda kelis kartus daugiau grąžos. Nuo ankstyvųjų dienų mokyti vaikai tampa produktyviais darbuotojais, yra mažiau linkę nusikalsti, yra sveikesni ir kartu, jei tai yra tinkamai suorganizuota, duoda naudos ir motinos gyvenimui“, – kalbėjo T. Fishmanas.

Pasak jo, mokymosi programos mažiems vaikams leidžia motinoms siekti savų tikslų.

„Kai tai sujungiame su tokiomis programomis, kaip ilgesnės mokymosi dienos, vakarais arba savaitgaliais dirbančios parduotuvės, lanksčiomis darbo valandos motinoms, tuomet fiksuojamas ir didesnis gimstamumas. Šalys, kuriose fiksuojamas didesnis gimstamumas, taiko panašų modelį, tai – Prancūzija, Švedija, Danija“, – vardijo T. Fishmanas.

Pasak jo, ir priešingai, jei moteris jaus, kad vaikas trukdys įgyti išsilavinimą, siekti karjeros, padėti tėvams ir panašiai, ji sprendimą turėti vaikų atidėlios.

Sugretino išmokas tėvams ir tradicines vertybes

Pašnekovas mano, kad išmokos tėvams yra vadinamos pagrindine gimstamumą skatinančia priemone tose valstybėse, kur tradicinės vertybės yra itin gajos.

„Kai tradicinius poreikius užkraunate ant moterų šiandien, t. y., kad jos turi rūpintis vaikais, tėvais, savo vyru, vyro tėvais, jos žino, kad, nepaisant patiriamo spaudimo, yra būdas to išvengti. Dalis moterų šį kelią pasirenka. Šalys, kur yra mažiausias gimstamumas, yra tos, kur paisomos labiausiai tradicinės šeimos vertybės. Taigi, kodėl katalikiškoje Pietų Europoje, Ispanijoje, Italijoje ar Japonijoje, kur šeima – svarbiausia, gimstamumas yra mažiausias? O todėl, kad moterys žino: susilauksi vaikų ir turėsi daryti viską“, – paaiškina T. Fishmanas.

Pasak jo, šeimos, uždirbančios vidutines ir didesnes pajamas JAV, jau dabar moka už ankstyvą vaikų ugdymą ir gimstamumas didėja.

„Tyrimai rodo, kad mažiems vaikams patekus į turtingos kalbos ir mokymosi aplinką, jie sparčiau pažįsta pasaulį, išmoksta valdyti savo emocijas ir elgesį, tad gali vėliau gerai mokytis. Vaikus ugdančios programos gali būti ir nebrangios, bet svarbu – turtinga kalbinė aplinka ir žaidimų galimybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai“, – kalbėjo T. Fishmanas.

Kokį būdą naudingiau pasirinkti: ar užtikrinti vaikų ugdymą valstybiniu mastu, ar suteikti galimybes tėvams pasirinkti, kur ugdyti vaiką su jo mokslams skirtomis lėšomis, jau yra valstybės pasirinkimo reikalas, tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad naudos iš to bus.

„Šių investicijų grąža yra milžiniška, nes visų pirma, vaikų nebereikia mokyti iš naujo ruošiant mokyklai, o antra, tai sumažina galimų elgesio problemų, nes vaikai išmoksta susikaupti atliekamoms užduotims“, – sakė T. Fishmanas.

Paklaustas, ką patartų šalims, kurios nėra tokios turtingos, kaip Skandinavijos valstybės, bet taip pat susiduria su gimstamumo problemomis, jis dėsto, kad, kalbant apie Baltijos valstybes, naujienos joms – geros.

„Lietuva taip pat turi ankstyvo vaikų ugdymo programas, tam reikia skirti daugiau dėmesio. Visgi, Baltijos šalyse yra ir kitų teigiamų tendencijų, kurios gali paskatinti gimstamumą, pavyzdžiui, žmonės yra sveikesni ir gyvena ilgiau. Be to, pajamos auga ir šeimos skiria daugiau pinigų išsilavinimui, tad, manau, ilgalaikės tendencijos yra labai geros. Žmonės bus nustebę, kaip greitai pavyks pasivyti Vakarų Europą per artimiausius 10–20 metų“, – teigė jis.

Pasak T. Fishmano, net Lietuvos gyventojų polinkis nerimauti ir skųstis gali turėti naudos.

„Yra įdomių įžvalgų apie valstybes, kurios gyvena aukštesnio streso zonose: viena vertus, matome tokią valstybę, kaip Izraelis, kuri jau garsėja kaip naujų verslų tauta. Ten tiek daug rizikos, kad žmonės bando viską su moto „kodėl gi ne?“. Kita vertus, yra šalių, kur dėl netikrumo imamasi kraštutinio konservatyvumo. Manau, verta įvertinti, kas yra konservatyvios jėgos, kurios gali riboti fantaziją, ir kas gali paskatinti ją prasiveržti. Lietuva, kur žmonės yra išsilavinę ir darbštūs, turėtų kelti ir optimistinių minčių“, – apibendrino T. Fishmanas.

Forume kalbėdamas apie ekonomiką veikiančias demografijos problemas, pašnekovas dėstė, kad imigracija nėra būdas gausinti darbingo amžiau gyventojų ir spręsti socialinės sistemos problemas. Anot jo, paprastai imigrantai į naująją gyvenamąją vietą atsiveža ir savo giminaičius, kuriems reikia įvairios pagalbos.

DELFI skelbė, kad per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko.

Lietuvoje išmokos tėvams skaičiuojamos priklausomai nuo jų pasirinkimo: galima metus gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką arba pirmus metus pasirinkti 70 proc. išmoką, o antraisiais – 40 proc. su galimybe dirbti išmokai nemažėjant.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...