captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai investuoja į butus ir mišką: ką tai pasako

Lietuviai yra konservatyvūs investuotojai, nes populiariausiomis investicijomis yra nekilnojamas turtas, valstybės leidžiamos obligacijos, rečiau – akcijos ir miškai. Ką tai pasako apie žmonių ateities planus?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuviai yra konservatyvūs investuotojai, nes populiariausiomis investicijomis yra nekilnojamas turtas, valstybės leidžiamos obligacijos, rečiau – akcijos ir miškai. Ką tai pasako apie žmonių ateities planus?

 „Lietuviai nėra labai išrankūs ir dažniausiai mėgsta klasikinius investavimo metodus, tad dažnai už laisvus pinigus pasirenkama įsigyti butą, kitą nekilnojamąjį turtą (NT)“, – kalbėjo bendrovės „Orion Asset Management“ investicinio fondo „Algorithmic Trading Portfolio“ valdytojas ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas Aistis Raudys.

Pasak jo, investicijomis į akcijas ar įmones domimasi, tačiau Lietuvoje jos nėra labai paklausios – apie tai jis kalbėjo po progreso konferencijos „Login“.

„Populiari priemonė – obligacijos, bet lietuviai nevengia investuoti ir į mūsų žaliuosius plaučius – mišką. Tai yra labiau egzotinis investavimo metodas, kuris pasaulyje plačiau nežinomas. Gal kai kas pagalvoja, kad turės malkų, jei rusai dujas atjungs ir bus šalta“, – svarstė A. Raudys.

Jis dėsto, kad pasaulyje dominuoja priešinga nei Lietuvoje tendencija: daugiau nei pusė visų investicijų yra nukreipiama į akcijas ir obligacijas, o šios priemonės sudaro daugiau nei pusę investicijų krepšelio.

„Lietuvoje vis labiau ir labiau mėgstamas NT, jo dalis bendrame lietuvių investicijų portfelyje yra didėjanti, – pastebi A. Raudys. – Manyčiau, kad investavimas į NT yra paprasčiausias, lengviausiai suvokiamas, apčiuopiamas būdas. Įsigijęs butą, į jį gali užeiti, paliesti sienas, tad yra jausmas, kad turi daiktą. Kai nusiperki akcijų, matai tik skaičiukus kompiuteryje“, – paaiškina A. Raudys.

Užsienio šalyse, pasak pašnekovo, susidomėjimas NT – kur kas mažesnis.

„Žmonės užsienyje yra įpratę būstą nuomotis, jie jaučiasi pasaulio piliečiais, laisviau keliauja iš vienos vietos į kitą, gal tai taip pat turi įtakos“, – svarsto jis.

Kodėl Lietuvoje toks patrauklus NT?

Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius paaiškina, kad investicijos į akcijas ir obligacijas Lietuvoje nėra paklausios dėl menkos patirties šioje srityje.

„Kada lietuviai gavo galimybę investuoti? Kai mes atgavome nepriklausomybę. O britas ar vokietis jau nuo mažens žino, kas yra investicija. Patyrimo aspektas yra labai svarbus: Lietuvoje beveik kiekvienas turi butą, žino, kaip jį valdyti, kas nutiks nusipirkus antrą tokį patį. Turint papildomų pinigų nupirkti butą yra paprasčiau, nes jis yra matomas, be to, iš nuomos gauti pinigų kas mėnesį – tai žmones tenkina“, – mano T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis primena, kad sprendimui investuoti į akcijas ar ne, įtakos turi ir ankstesnė žmonių patirtis.

Jis pateikia pavyzdžius: vykus privatizacijai su investiciniais čekiais, dalis gyventojų prarado pinigų, valstybės turto pardavimai per vertybinių popierių biržą ne visada buvo sėkmingi pirkėjams – TEO atveju kaina krito, be to, po investicijų prieaugio 2007 m., krizė nusinešė dalį gyventojų santaupų.

 „Visgi, retas įvertina, kad ilgu laikotarpiu akcijos generuoja didesnę grąžą nei investicijos į NT, todėl investicijų į akcijas turi daugėti. Be to, investuoti į akcijas galima mažesnėmis sumomis nei perkant NT“, – mano V. Plunksnis.

Pasak jo, smulkiuosius investuotojus turėtų sudominti ir tai, kad gavus pajamų iš investicijų į akcijas, fondus ar kitas finansines priemones, pelnui iki 2,896 tūkst. eurų (10 tūkst. Lt) taikomos mokesčių lengvatos.

Apie mokestinę bazę turi ką pasakyti ir NT konsultacijų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jis atkreipia dėmesį, kad mokestinė bazė Lietuvoje palanki ir NT pirkėjams.

 „Galbūt argumentu investuoti į NT yra ne visiems būstams taikomas NT mokestis, be to, yra žmonių, kurie sudaro nuomos sutartis, bet nemoka mokesčių valstybei. Galbūt yra susidaręs įspūdis, kad NT yra investicija su kuria lengviau išvengti mokesčių, nes su akcijomis ir obligacijomis viskas yra oficialu ir apskaitoma?“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, Vakarų valstybėse situacija kitokia – dideli yra tiek turto, tiek pajamų mokesčiai.

Paklaustas, kas perka būstus investicijoms, S. Vagonis vardija visą spektrą klientų: tai yra profesionalūs investuotojai, kurie jau yra įsigiję akcijų ir obligacijų, bet dalį pinigų nukreipia į NT, kiti siekia užsidirbti iš nuomos, treti – nupirkti turto vaikams ar giminėms.

„Pasyvesni investuotojai, pavyzdžiui, gyvenantys kitame mieste, gali apsispręsti įsigyti būstą sostinėje arba didmiestyje. Kartais domina net ne grąža, o pinigų išsaugojimas, nes dauguma lietuvių pasitiki investicijomis į NT: laikomasi nuomonės, kad taip pinigai nenuvertėja“, – paaiškino S. Vagonis.

Skaičiuojama, kad penktadalis visų būsto pirkėjų NT įsigyja ne savo reikmėms, o investicijoms.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...