captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas atskleidė lietuvių finansinius įpročius ir įsipareigojimus

Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu tokio pasirinkimo keisti neplanuoja, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu taip taupys ir toliau, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa.

„Kita vertus, vis labiau augo susidomėjimas didesnės rizikos taupymo priemonėmis: gyvybės draudimu, pensijų fondais, o vidutinis namų ūkių turimų taupymo priemonių skaičius didėjo. Aktyviau investavo ir įvairesnes taupymo priemones rinkosi didžiųjų miestų namų ūkiai ir tie, kurių bent vienas asmuo turi aukštąjį išsilavinimą", – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Vaidotas Šumskis.

2015 m. pirmąjį pusmetį namų ūkių, kuriems pavyko bent šiek tiek sutaupyti, buvo 74,8 proc. Sutaupančiųjų dalis šiek tiek (2,5 proc. p.) mažesnė negu prieš pusę metų. Dviem trečdaliams mažesnes pajamas (iki 600 Eur) gaunančių namų ūkių taip pat pavyko sutaupyti. Taupyti labiausiai sekėsi tiems namų ūkiams, kurie neturi finansinių įsipareigojimų.

Beveik pusė (44,4 proc.) apklausoje dalyvavusių namų ūkių turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų. Gyventojai dažniausiai skolinosi vartojimo reikmėms finansuoti ir būstui įsigyti.

Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažniau nei kitų pajamų grupių respondentai skolinosi iš giminaičių arba draugų ir naudojosi greitųjų kreditų paslauga. Šie įsipareigojimai 2015 m. pirmąjį pusmetį sudarė atitinkamai 23,5 ir 21,4 proc. visų mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių finansinių įsipareigojimų. Daugiausia pajamų gavę namų ūkiai tokių finansinių įsipareigojimų turėjo atitinkamai 15,8 ir 4,2 proc.

Pusė apklaustųjų (50,8 proc.), turėjusių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigė, kad jie namų ūkiui yra našta. Namų ūkiai iš didžiųjų miestų ir kaimų gyventojai savo finansinę naštą vertino šiek tiek optimistiškiau nei mažesnių miestų gyventojai. Palyginti su 2014 m. antruoju pusmečiu, namų ūkių, kuriems finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo našta, daugėjo visoje Lietuvoje, o labiausiai – mažesniuose miestuose.

Be to, turimus finansinius įsipareigojimus našta laikė daugiausia tie respondentai, kurie buvo pasiskolinę iš greitųjų kredito bendrovių ar draugų bei pažįstamų. Didžioji dalis namų ūkių (79,7 proc.), kuriems finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo našta, nesitikėjo, kad jų vykdymas artimiausiu metu palengvės.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...