captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos pokeris: šantažo korta nebuvo tūzas

Graikijos politikų manipuliacijos dėl išstojimo iš euro zonos buvo nesėkmingai šantažui naudota korta, tačiau būtų keista, jei jos graikai nebūtų ištraukę. Taip sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. LRT.lt kalbinti ekonomistai sutinka: Graikija dar spyriosis, bet turės priimti Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) žaidimo taisykles.
Reuters/Scanpix. nuotr.
Reuters/Scanpix. nuotr.

Graikijos politikų manipuliacijos dėl išstojimo iš euro zonos buvo nesėkmingai šantažui naudota korta, tačiau būtų keista, jei jos graikai nebūtų ištraukę. Taip sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. LRT.lt kalbinti ekonomistai sutinka: Graikija dar spyriosis, bet turės priimti Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) žaidimo taisykles.

ES pareigūnai šią savaitę teigiamai įvertino apsikeitimą dokumentais tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių. „Tarp institucijų ir Graikijos pareigūnų buvo apsikeista daugeliu dokumentų [...] Šis faktas jau yra geras ženklas“, – teigė Europos Komisijos atstovė spaudai Annika Breidthardt. Tiesa, pareigūnė įspėjo, kad vis dar anksti kalbėti apie bet kokį galimą susitarimą tarp Graikijos, ES ir TVF pareigūnų.

Kalbos apie išstojimą nutilo

Panašu, kad pamažu judama link susitarimo tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių, ir Graikijos politikai derybose su skolintojais nebesigriebia išstojimo iš euro zonos kortos.

„Nei pati Graikija, nei kitos ES narės Graikijos išstojimo iš euro zonos niekada nenorėjo. Toks scenarijus būtų buvęs nepalankus abiem pusėms. Graikijai tai reikštų finansinę krizę, bankų sistemos žlugimą, prarastas gyventojų santaupas ir perkamąją galią. Euro zonai tai būtų precedentas, rodantis, kad valstybė gali ne tik prisijungti prie euro zonos, bet ir iš jos pasitraukti. Toks precedentas keltų klausimą, ar euro zonos projektas gali būti tvarus“, – pažymi „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Savo ruožtu G. Nausėda teigia manantis, kad būtų buvę keista, jei išstojimo iš euro zonos korta nebūtų buvusi naudojama.

„Iki šiol vyko pasistumdymai, kuriuose Graikija naudojo šią šantažo kortą, tikėdamasi, kad padarys didelį įspūdį. Tačiau ar tokias priemones galima naudoti ilgą laiką? Manau, kad ilgainiui tokios priemonės pradeda silpti, nes kita pusė geriau apgalvoja tai, kas tokiu atveju galėtų atsitikti, pasiruošia tam, numato sąlygas ir kur kas ramiau gali klausyti kalbų apie galimą šalies pasitraukimą.

Manau, ES yra apgalvojusi tokią galimybę ir Graikijos kalbos apie pasitraukimą Sąjungai kuo toliau, tuo mažiau darys įspūdį. Bus nuosekliai reikalaujama, kad Graikija padarytų tuos namų darbus, kuriuos įsipareigojo padaryti“, – kalba G. Nausėda.

Graikijos derybinė pozicija – silpnesnė

Ekonomistai prognozuoja, kad Graikijos apsistumdymas su kreditoriais gali trukti apie mėnesį, o vėliau pinigų savo įsipareigojimams kelioms savaitėms turinčios šalies laukia du scenarijai.

„Manau, labiausiai tikėtinas scenarijus yra toks, kad dalis Graikijos skolų bus nurašyta, vyks skolos restruktūrizavimas. Turbūt dalis derybų, kurios vyksta už uždarų durų, su šiuo klausimu yra susijusios.

Tikėtina, kad Graikija gaus tam tikras lengvatas, kurios sumažins jos skolos naštą ir poreikį skolintis finansų rinkose. Tarptautiniai kreditoriai mainais tikėsis reformų įgyvendinimo Graikijoje“, – svarsto N. Mačiulis.

Jo teigimu, galima kalbėti ir apie nevaldomo šalies bankroto scenarijų. 

„Gali būti taip, kad Graikija taps nemokia valstybe ir bent dalies skolų tarptautiniams kreditoriams negrąžins. Graikija turi pinigų, jei ne kelioms dienoms, tai kelioms savaitėms. Penktadienį jai reikės sumokėti nemažą paskolos dalį TVF. Gali būti, kad jie [TVF] atidės paskolos grąžinimo terminą ir mes dar visą šį mėnesį matysime pasistumdymą tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių. Bet rezultatas aiškus – Graikija liks euro zonoje ir vienokiu arba kitokiu būdu jos skolos našta sumažės. Ji sumažės arba Graikijai ir tarptautiniams kreditoriams susitarus, arba vienašališkai, nespėjus laiku baigti derybų“, – teigia N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, net jei Graikija bankrutuotų ir negrąžintų savo skolų, tai nereikštų, kad ji negali likti euro zonoje: euro zona neturi jokio mechanizmo, kuriuo priverstų valstybę išstoti iš jos. „Tokioje situacijoje Graikija galėtų įsivesti paralelinę laikiną valiutą, kuri leistų vykdyti įsipareigojimus savo gyventojams, mokėti socialines išmokas ir valstybės tarnautojų atlyginimus, bet tuo pačiu teisiškai liktų ekonominės ir pinigų sąjungos nare“, – kalba pašnekovas. 

Anot G. Nausėdos, jei Graikijoje įvyktų didelio masto bankinė krizė, šalis netektų bet kokių pajamų savo įsipareigojimams įgyvendinti, jai natūraliai tektų kurti euro pakaitalą ar lygiagrečią valiutą, tačiau galimybė, kad Graikija suvaldys situaciją ir pasiliks euro zonoje, tikrai egzistuoja.

„Artimiausios savaitės Graikijai bus labai sudėtingos, jos laukia reikšmingo masto mokėjimai kreditoriams, kuriems pinigų nėra. Klausimas, ar jai pavyks susitarti su kreditoriais. Derybinė Graikijos pozicija yra silpnesnė nei kreditorių, todėl sąlygas diktuos pastarieji. Graikija negalės apsieiti be reformų paketo ir tikėtis, kad jiems bus pratęsinėjamos paskolos, suteikiamos naujos lėšos“, – tikina G. Nausėda.

Pasitraukus iš euro zonos, sėkmės scenarijaus nematyti

Kai kurie ekonomistai sako, kad Graikija yra nekonkurencinga ir nesugebės įgyti konkurencingumo turėdama eurą, dėl to ji turi atsisakyti brangios valiutos ir įsivesti pigią nacionalinę.

Toks scenarijus, pasak N. Mačiulio, reikštų, kad sumažėtų darbo sąnaudos ir Graikijos įmonės būtų konkurencingesnės tarptautinėje erdvėje, bet tuo pat metu gyventojų santaupos arba prarastų didelę dalį vertės, arba apskritai būtų prarastos, perkamoji galia sumažėtų tiek pat, kiek naujoji valiuta būtų devalvuota euro atžvilgiu.

„Nežinau, ar tokį scenarijų būtų galima vadinti sėkmės istorija. Tai  būtų grįžimas prie realių galimybių brutaliu būdu, sugriaunant iš esmės visą finansų sistemą.

Tie patys ekonomistai, kurie dabar siūlo Graikijai išstoti iš euro zonos, įsivesti naują valiutą ir devalvuoti ją euro atžvilgiu, 2009 metais siūlė Lietuvai ir Latvijai devalvuoti nacionalines valiutas. Tačiau Lietuva ir Latvija labai sėkmingai įrodė, kad galima to išvengti ir reformuoti savo ekonomikas. Graikijai sunkiau sekasi įrodyti tokią galimybę, tačiau negalime ignoruoti to fakto, kad nuo euro zonos skolų krizės pradžios Graikija padarė nemažą pažangą“, – kalba N. Mačiulis. 

Pašnekovo teigimu, iš dalies Graikijos reikalavimai Europos Komisijai (EK) yra pagrįsti, nes būtent ta ilgai besitęsianti radikali taupymo programa pakerta šalies augimo perspektyvas ir reformų sėkmę. „EK šioje situacijoje nėra visiškai teisi, ji vadovaujasi šabloniškomis taisyklėmis ir iš dalies prisidėjo prie to, kad Graikijos padėtis yra labai nepavydėtina. Manau, kad derybininkai, kurie derasi su Graikija, irgi suvokia, jog reikia abiem pusėms naudingo kompromiso“, – sako N. Mačiulis.

Savo ruožtu G. Nausėda pažymi, kad iš euro zonos pasitraukusios Graikijos lauktų 2–3 metus galinti trukti katastrofiška padėtis, o sėkmės scenarijaus nebūtų galima tikėtis apie penkerius metus.

„Tektų sugrįžti trisdešimt metų į praeitį ir iš naujo kurti ekonomiką. Taip, sėkmės istorijų būta: Lotynų Amerikoje po galingos devalvacijos prasidėjo galingas atsigavimas, tačiau jis prasidėjo nuo trečdaliu ar ketvirtadaliu sumažėjusios ekonomikos. Tad didelio džiaugsmo tokioje istorijoje nėra, na, o Graikijos padėtis yra dar sudėtingesnė, nes šalis neturi nacionalinės valiutos. Taigi pernelyg daug iššūkių, kad per artimiausius penkerius metus galėtume matyti kokią nors sėkmės istoriją“, – svarsto G. Nausėda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...