captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas atsitiko: subėgo skolintis būstui

Gyventojų noras skolintis būstui šiemet yra didesnis nei ankstesniais metais – tai rodo bankų gaunamos klientų paraiškos. Specialistai vardija, kad to priežastys – kelios.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Gyventojų noras skolintis būstui šiemet yra didesnis nei ankstesniais metais – tai rodo bankų gaunamos klientų paraiškos. Specialistai vardija, kad to priežastys – kelios.

„Šiemet aktyvumas palyginti su situacija pernai yra gerokai didesnis, rekordinio susidomėjimo sulaukėme balandį. Mūsų nuomone, pagrindinė priežastis – išaugusi pasiūla būsto rinkoje Vilniuje, kur šiuo metu yra parduodama daug naujos statybos būstų, tad gyventojai aktyviai domisi atsivėrusiomis galimybėmis susirasti tinkamą būstą ir kreipiasi į banką dėl būsto paskolų“, – vieną priežastį įvardijo SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.

Banko duomenimis, būsto paskolų paklausa auga kasmet: per keturis 2012 m. mėnesius SEB bankas sudarė būsto sutarčių už 34 mln. eurų, 2013 metais per analogišką laikotarpį – už 47 mln. eurų, 2014 – už 60 mln. eurų, o šiemet išduota jau 70 mln. eurų naujų būsto paskolų gavėjams. Per metus fiksuotas 17 proc. augimas.

Didesnį nei 10 proc. augimą užfiksavo ir „Swedbank“: per pirmuosius tris metų mėnesius bankas iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Skolinimosi būstui aplinka šiuo metu yra palanki. Stebime rekordines žemumas pasiekusias palūkanų normas ir didėjančias naujos statybos būsto pasiūlos apimtis, be to, brangsta būsto nuoma, kuri yra pagrindinė alternatyva nuosavam būstui. Šie pagrindiniai veiksniai turėtų būti pagrindinis būsto finansavimo rinkos augimo variklis“, – mano „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak jos, stiprėjanti šalies ekonomika ir augantis darbo užmokestis prisideda prie optimistinių gyventojų lūkesčių, o tai leidžia manyti, kad būsto finansavimo rinkoje ir toliau bus fiksuojamos nuosaikaus ir tvaraus augimo tendencijos.

Bankų atstovai skeptiškai vertina planuojamų sugriežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų poveikį rinkai: esą žmonės sąlygų griežtinimo neskuba skolintis. Anot L. Januševičiaus, didesnės įtakos turi sezoniškumas: trys pavasario mėnesiai ir vasaros pradžia yra tradicinis laikas, kai sulaukiama daugiau susidomėjimo būsto paskolomis.

Panašios pozicijos laikosi ir DNB banko Individualių klientų bankininkystės skyriaus vadovė Renata Ambrazaitienė, kuri taip pat pastebėjo gausesnį klientų srautą.

„Balandį sulaukėme apie 25 proc. daugiau besikreipiančių dėl būsto paskolų nei kovą. Nors konsultacijų metu sulaukiame klientų klausimų apie tai, kas keisis nuo liepos 1 d., tokį augimą siejame su sezoniškumu. Mūsų bankas ir anksčiau konservatyviau vertino klientų mokumo riziką, manome, naujai įsigaliosiančios Atsakingo skolinimo nuostatos didelės įtakos mūsų banko būsto paskolų portfeliui neturės. Prognozuojame, kad nuosaikiai augant ekonomikai ir gyventojų pajamoms bei esant žemai palūkanų normai, DNB banko būsto paskolų portfelis 2015 m. nuosaikiai augs“, – sakė ji.

DELFI skelbė, kad atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai keisis nuo lapkričio 1 d., nors anksčiau svarstyta pakeitimus įvesti anksčiau – nuo liepos.

Kas ir kiek skolinasi?

Dabar Atsakingojo skolinimo nuostatos numato, kad maksimalus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, negali būti didesnis kaip 85 proc. jo vertės, nors, bankų duomenimis, gyventojai ir dabar retai skolinasi ties savo galimybių riba. Taip pat numatoma, kad maksimali paskolos trukmė – 40 metų, o paskoloms grąžinti skirtos lėšos – ne didesnės nei 40 proc. gyventojo pajamų.

„Swedbank“ duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 75 proc. perkamo būsto vertės, planuodami būsto paskolą išsimokėti vidutiniškai per 21 metus.
Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė būsto paskolų išduodama didžiųjų šalies miestų gyventojams ir dažniausiai perkami butai.

„Besiskolinančiojo būstui portretas išlieka kone nepakitęs. Aktyviausiai būstui Lietuvoje skolinasi 35-erių metų amžiaus miestų gyventojai, turintys šeimą, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas“, – komentavo J. Gumuliauskienė.

DELFI skelbė, kad šiuo metu naujai išduotų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma siekia apie 1,9 proc., kai ilguoju laikotarpiu ji svyruoja ties 5 proc. Dėl to bankams, planuojantiems skolinti būstui, siūloma įvertinti, kaip jų nauji klientai galės grąžinti paskolas, jei palūkanos padidėtų 3,1 procentinio punkto.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...