captcha

Jūsų klausimas priimtas

Statybos šiandien: globalėjanti rinka verčia keisti prioritetus

Specialistai teigia: krizės metu statybų rinką ištikęs sąstingis traukiasi užmarštin – pastebimai daugėja statybos objektų, kyla nauji gyvenamieji kvartalai, vis daugiau daugiabučių gyventojų ryžtasi renovacijoms, o Lietuvos statybos įmonės sparčiai plečia savo veiklą į Vakarų šalis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Specialistai teigia: krizės metu statybų rinką ištikęs sąstingis traukiasi užmarštin – pastebimai daugėja statybos objektų, kyla nauji gyvenamieji kvartalai, vis daugiau daugiabučių gyventojų ryžtasi renovacijoms, o Lietuvos statybos įmonės sparčiai plečia savo veiklą į Vakarų šalis.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dekanas Žymantas Rudžionis atkreipia dėmesį į tai, kad statybų sektorius Europos Sąjungoje (ES) sukuria apie 10 proc. BVP ir apie 20 mln. darbo vietų, o Lietuvoje atitinkamai – apie 8 proc. ir apie 80 tūkst.

Todėl šio svarbiausio tradicinio sektoriaus veiklos rezultatai daro didelę įtaką ES ir nacionaliniai ekonomikos raidai, be to, tai vienas didžiausių įvairių tarpinių produktų (žaliavų, cheminių medžiagų, elektros, elektroninės įrangos, transporto, baldų ir kt.) ir susijusių paslaugų vartotojas.

„Šiandienos statybos rinkos augimo tendencijos Lietuvoje yra pakankamai optimistiškos. Kelerių metų laikotarpyje Lietuvos statistikos departamentas fiksuojam 10 proc. ir didesnį statybos sektoriaus augimą kiekvienais metais. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo didėjantis lietuviško kapitalo įmonių statybos paslaugų eksportas į Vakarų Europos šalis, ypač Skandinaviją“, – vardija Ž. Rudžionis.

Tačiau, KTU eksperto teigimu, šiandienos globalėjanti statybos rinka verčia keisti prioritetus: nuo tradicinės gamybos, orientuotos į žaliavų perdirbimą, nuo elementarios nekilnojamojo turto ir techninės infrastruktūros kūrimo ekonomikos, pereiti prie kūrybinės, intelektinės, didesnę pridėtinę vertę kuriančios gamybos ir paslaugų.

Pigi ir kokybiška statyba – neegzistuoja

Vienos didžiausių statybos įmonių bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Julius Gendvilis atkreipia dėmesį į prioritetų statybos rinkoje pasikeitimą.

„Manau, kad statybos versle vis dar trūksta skaidrumo (ypatingai kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose), o žemiausios kainos principas privalės būti harmoningai suderintas su kokybės kriterijais.

Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog pigiai ir kokybiškai nebūna, kad investuojant pinigus svarbi ne tik kaina, bet ir projekto ilgaamžiškumas, jo ilgalaikė vertė. Statybos bendrovės privalės būti inovatyvios, efektyvios, lanksčios, ypatingą dėmesį skirti klientų poreikiams ir jų patenkinimui. Manau, kad tik požiūris – mes ne leidžiame, o investuojame kliento pinigus – turi perspektyvą“, – sako J. Gendvilis.

Laukiama finansavimo iš ES fondų

Pasak „Mitnijos“ vadovo, Lietuvos statybų rinkos situaciją šiuo metu tikrai galima vertinti pozityviai. Privatus kapitalas drąsiai planuoja investicijas tiek į komercinės, tiek į gyvenamosios paskirties projektus.

„Mes dirbame didžiausiems šiuo metu į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje investuojantiems šalies ir užsienio investuotojams – vienai didžiausių Europoje mažmeninės prekybos įmonių LIDL, nekilnojamojo turto plėtros kompanijai „Schage“, tarptautinei siuntų bendrovei DPD, kitoms įmonėms. Manau, kad jeigu Lietuvos ekonomika ir toliau augs, investicijos į nekilnojamąjį turtą taip pat augs, darbo statybininkams nepritruks“, – teigia J. Gedvilis.

Tiesa, verslininkas pripažino, kad sudėtingesnė situacija yra visuomeninės paskirties ir infrastuktūros projektų srityje. J. Gedvilio tvirtinimu, praktiškai nevyksta nauji valstybiniai konkursai, nepradedami nauji projektai. Šioje srityje situacija turėtų pasikeisti tik kitais metais, kuomet, prasidėjus naujai finansinei perspektyvai, prasidės ir nauji iš ES biudžeto ko-finansuojami projektai.

Po truputį, tačiau aukštyn

Lygiai tokios pačios nuomonės apie numatomą statybų pagyvėjimą pradėjus vykdyti naujai finansuojamus projektus iš ES biudžeto yra ir bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

„Samatas vos spėjame rengti, nes intensyviai ruošiami projektai 2016 metų struktūriniams fondams. Iš tiesų galvojome, kad 2015 metais metais pajusime nedidelį statybų rinkos kritimą dėl euro įvedimo, tačiau situacija geresnė, nei galėjome tikėtis,“ – sako J. Kriaučiūnas.

Jo manymu, statybose situacija išliks panaši ilgą laiką – stabili, po truputėlį kylanti aukštyn. Įmonės gavo gerą pamoką per praėjusį statybos „bumą“, tad išlikusios stipriausios įmonės nedarys tų pačių klaidų, o naujas kuriama jau apmąsčius ankstenes patirtis.

Procesų kompiuterizavimas – sparta ir kokybė

Pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai vystėsi informacinės technologijos, elektroniniai įrenginiai. Tai turėjo nemažai įtakos ir statybų verslo kompiuterizavimui. „Mitnijos“ statybų direktorius Valentinas Cilcius pastebi, kad statybų rinka Lietuvoje taip pat pasikeitė labai ženkliai.

„Šiuo metu sunku įsivaizduoti statybos aikštelę, kurioje kiekvienas statybos valdymą atliekantis komandos narys nenaudotų kompiuterio. Vis dažniau brėžiniai, visa susijusi informacija ir komunikacija, tiekimo organizavimas vykdomi elektroniniu būdu. Jeigu palyginsime situacija su ta, kokia buvo prieš 20 metų, vaizdas yra neatpažįstamai pasikeitęs“, – sako V. Cilcius.

Specialistas pasakoja, kad be statybos proceso kompiuterizavimo, atsirado daugybė kitų technologijų, kurios palengvina darbą: specialios kompiuterinės programos grafikų sudarymui bei kontrolei, vis dažniau ir Lietuvos statybų versle sutinkama LEAN sistema, skirta visų su įmonės veikla susijusių procesų optimizavimui, BIM („Building Information Modeling“) procesas, kurio pagalba yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo.

BIM vis plačiau pradedama naudoti ir Lietuvoje, todėl jam dar labiau išplitus, tai taps neišvengiamu įrankiu visose su statyba susijusiuose srityse: valstybinio sektoriaus viešuosiuose pirkimuose, statybos valdyme, medžiagų gamyboje ir tiekime, statinio administravime ir inžinerinių sistemų priežiūroje bei daugelyje kitų.

„Verta paminėti ir tokias technologijas, kaip, pavyzdžiui, lazerinius aukšto tikslumo prietaisus, naudojamus geodeziniuose matavimuose, GPS įrenginius, kurie palengvina ir padaro matavimus tikslesnius“, – mintimis apie naujausias statybų srityje taikomas technologijas dalijosi V. Cilcius.

Statybose taip pat daugėja ir automatizuotų prietaisų, tokių kaip akumuliatoriniai armatūros rišikliai. Kaip ir kitose verslo srityse, taip ir statybų versle, technologijos vystosi sparčiai.

V. Cilciaus įsitikinimu, sėkminga statybos bendrovė privalo nuolat stebėti ir reaguoti į pokyčius ir protingai taikyti tas technologijas, kurios jos verslui yra tinkamiausios, efektyviausios ir duoda didžiausią naudą“.

Trūksta kokybiškų projektų rengėjų

Statybos įmonės atstovui antrina ir J. Kriaučiūnas: „Tikrai jaučiame naujoves, atsiranda 3D modeliavimas visoms statybų sritims, tačiau, kad ir kaip keista bebūtų, kol kas daugiausiai mažuose objektuose. Tiesa, šiuo metu daugiau dirbama teoriniame lygmenyje, nes turi įvykti nemažai pertvarkų – tiek projektavimo, tiek viešųjų pirkimų, tiek statybinkų rengimo srityse“.

„Autokausta“ direktorius pasakoja, kad vis dar trūksta specialistų, kurie būtų paruošti dirbti ne tik su naujausiomis programomis, bet ir sėkmingai rengti projektus.

„Statybų procesas dabar dažnai trunka trumpiau, nei projektavimo, o klaidų taisymas brangiai kainuoja. Tad labai laukiam naujos kartos specialistų, kurie ateitų su naujausiomis projektavimo žiniomis“, – teigia J. Kriaučiūnas.

Paskaitose – praktinės žinios

KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Ž. Rudžionis pripažino, kad keičiasi darbas ne tik statybų aikštelėje, bet ir statybos inžinierių mokymo metodai.

„Fakultete pirmosios pakopos statybos inžinerijos ir architektūros krypčių studijų programos atnaujintos iš esmės, skiriant didelį dėmesį probleminio mokymo elementams, grupinio darbo įgūdžių ugdymui, naujos programinės įrangos įsisavinimui, statinių informacinio modeliavimo technologijų diegimui studijų procese“, – apie naujoves pasakoja dekanas.

Ž. Rudžionio teigimu, aukštosioms mokykloms būtina žengti žingsnis į žingsnį su naujausiomis technologijomis, nes tik tuomet absolventai galės sėkmingai įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse įmonėse.

„Mūsų fakultete studijuojantys studentai turi galimybę įgyti tiek studijų, tiek profesinės tarptautinės praktikos patirties dalyvaudami įvairiose mainų programose, į studijų procesą (dėstymą, konsultavimą, studijų proceso valdymą) pritraukiame žinomų Lietuvos ir užsienio įmonių darbuotojus, užsienio universitetų dėstytojus, studijų procesas tampa lankstesnis ir atviresnis.

Todėl studijos tampa visavertėmis, susietomis su šiuolaikinės rinkos specialistams reikalingomis įgyti žiniomis ir gebėjimais, aktyvesnėmis ir patrauklesnėmis“, – teigia KTU SAF dekanas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...