captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos bankas siūlo, kaip spręsti gyvybės draudimo problemas

Gyvybės draudimo rinkoje yra ne vienas trūkumas. Pastaraisiais metais ją tyrė Lietuvos bankas ir viešai diskusijai pateikė pasiūlymus, kaip spręsti esmines šios sparčiai besiplečiančios rinkos problemas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Gyvybės draudimo rinkoje yra ne vienas trūkumas. Pastaraisiais metais ją tyrė Lietuvos bankas ir viešai diskusijai pateikė pasiūlymus, kaip spręsti esmines šios sparčiai besiplečiančios rinkos problemas.

„Identifikavome „pilkąsias“ zonas, kuriose nėra užtikrinama tinkama vartotojų interesų apsauga. Todėl parengėme konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus investicinio gyvybės draudimo rinka taptų iš esmės patikimesnė ir skaidresnė – būtų suvienodintos visų finansų rinkos dalyvių, siūlančių investavimo paslaugas fiziniams asmenims, pareigos ir atsakomybė, sumažėtų vartotojams kylanti rizika ir galimi praradimai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

Viena probleminių sričių – mokestis už turto valdymą imamas, nors gyvybės draudimo įmonės iš esmės tokios paslaugos neteikia. Dažnais atvejais draudikai investicinio gyvybės draudimo klientų turto ir jiems tenkančios rizikos nevaldo, o apsiriboja tik profesionalių valdytojų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuojamos klientų lėšos, parinkimu.

Nepakankamas investicinio gyvybės draudimo produkto skaidrumas ir ribota konkurencija lemia itin didelius komisinius atskaitymus. Dažnai klientams nėra atskleidžiami ir kitų investicijų valdytojų renkami mokesčiai, kurie gali turėti didelę įtaką kliento kaupiamo kapitalo dydžiui. Pavyzdžiui, vartotojui pasirinkus rizikingą investavimo kryptį ir kaupiant po 58 Eur per mėnesį 20 metų, gyvybės draudimo įmonė išskaičiuotų 1 796 Eur mokesčių iš draudimo sutarties, o investicijų valdytojų mokesčiai sudarytų dar beveik 3 765 Eur.

Lietuvos banko ekspertų atlikto Administracinių mokesčių įtakos investiciniam kapitalui tyrimo rezultatai parodė, kad lėšų, periodiškai investuotų įsigyjant investicinio gyvybės draudimo produktą, grąža daugeliu atvejų, net ir kaupiant ilgą laikotarpį, yra neigiama arba neviršijanti vidutinės ilgalaikės infliacijos lygio. Be to, ypač dideli draudimo sutarties nutraukimo mokesčiai vartotojus „užrakina“ ir panaikina bet kokias paskatas svarstyti efektyvesnes alternatyvas.

Susirūpinimą keliančių problemų yra ir investicinio gyvybės draudimo paslaugų pardavimo procese. Lietuvos banko atlikti tyrimai (2013 ir 2014 m.) parodė, kad dažnai atmestinai ir neprofesionaliai nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir rizikos tolerancijos lygis, surenkama informacija apie kliento žinias, patirtį ir finansinę būklę. Todėl pasiūlomos klientams jų rizikos kategorijos neatitinkančios investavimo kryptys.

Lietuvos banko tyrimų išvados sutampa su vartotojų vertinimu. Namų ūkių apklausos dėl finansinių produktų respondentai nurodė šias pagrindines priežastis, kodėl investicinis gyvybės draudimas neatitiko jų lūkesčių: produkto pelningumas mažesnis, nei buvo žadėta, dideli produkto mokesčiai, ribota galimybė pakeisti produktą ar jo teikėją.

Lietuvos bankas siūlo nustatyti griežtus investavimo krypties valdymo paslaugos reikalavimus, uždrausti turto valdymo mokesčio ėmimą, jei gyvybės draudimo įmonės realiai neteikia turto valdymo paslaugos, reformuoti produkto platinimo sistemą, užkertant kelią interesų konfliktui. Taip pat – įpareigoti skaidriai bei paprastai atskleisti mokesčius absoliučia suma ir apriboti draudimo sutarties nutraukimo mokesčius.

Dėl šių ir kitų siūlymų Lietuvos bankas gyvybės draudimo rinkos dalyvius, vartotojus, jų atstovus ir kitas suinteresuotas šalis kviečia nuomonę pateikti iki birželio 29 d.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...